Moskitų Krantas

Mosktų Krañtas (Costa de los Mosquitos), pajūrio žemuma Nikaragvos rytuose ir Hondūro šiaurės rytuose, Karibų jūros pakrantėje. Ilgis apie 500 km, plotis 60–130 km, paviršiaus aukštis iki 50 metrų. Krantai akumuliaciniai; nerijos, lagūnos (didžiausia – Caratasca). Pajūrio ežerai. Pelkės. Per Moskitų Krantą į jūrą teka Patuca, Coco, Río Grande de Matagalpa. Ištisus metus lyja; apie 6000 mm kritulių per metus. Drėgnieji atogrąžų miškai, mangrovės. Bananų plantacijos. Didžiausi miestai: Puerto Cabezasas, Bluefieldsas (Nikaragva).

Istorija

1630 anglai šioje teritorijoje įkūrė pirmą europiečių gyvenvietę, 1655–1850 nesėkmingai mėgino įvesti protektoratą (tam 19 a. priešinosi Ispanija, Jungtinės Amerikos valstijos, Centrinės Amerikos valstybės). 1850 Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė Claytono-Bulwerio sutartį, kuria įsipareigojo nesiekti vyrauti ar kolonizuoti jokios teritorijos Centrinėje Amerikoje. 1859 visas teises valdyti Karibų jūros pakrantės dalį Hondūro teritorijoje Didžioji Britanija suteikė Hondūrui.

1860 Didžioji Britanija ir Nikaragva pasirašė Managvos sutartį, kuria Didžioji Britanija Nikaragvai perleido visas siuzereniteto teises Karibų jūros pakrantei (nuo Cabo Gracias a Dioso iki dabartinio San Juan del Nortės); vietos gyventojams indėnams įsipareigota suteikti autonomiją. 1894 11 20 Nikaragvos prezidento J. Santa Zelayos nurodymu Moskitų Krantui suteiktas departamento, pavadinto Zelaya, statusas. 20 a. 9 dešimtmetyje departamentas pertvarkytas: sudaryti Šiaurės Atlanto ir Pietų Atlanto autonominiai rajonai.

2271

-Mosquitos