Mosso konvencija

Mosso konvencija (Mòso konveñcija), 1814 08 14 sutartis dėl paliaubų tarp Švedijos karaliaus Karolio XIII ir Norvegijos stortingo. Pasirašyta Mosse (dabar Østfold’io regionas, Norvegija). Pagal 1814 01 14 Kielio taiką Napoleono I pusėje kariavusi Danijos ir Norvegijos karalystė perleido Norvegiją Švedijai. Norvegai pasipriešino, 1814 05 14 sušaukė konstitucinę asamblėją, kuri paskelbė Norvegiją nepriklausoma, karaliumi išrinko Danijos ir Norvegijos sosto įpėdinį princą Kristijoną Frydrichą. Karolis XIII Norvegijos nepriklausomybės idėją atmetė ir pasiuntė kariuomenę, kuri Norvegijos pietinėje dalyje sukilusio krašto pajėgas visiškai sumušė (paskutinis norvegų ir švedų ginkluotas susirėmimas bei Švedijos paskutinis karas). Per taikos derybas Kristijonas Frydrichas atsisakė pretenzijų į Norvegijos sostą. Tarp Norvegijos ir Švedijos buvo sudaryta personalinė unija, abiejų šalių karaliumi liko Karolis XIII. Norvegija išsaugojo atskirą parlamentą. Mosso konvencija galiojo iki 1905, kai Norvegija pasiskelbė visiškai savarankiška valstybe.