Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencija

Móterų diskriminãcijos panaiknimo konveñcija, Konveñcija dėl vis fòrmų diskriminãcijos panaiknimo móterims (angl. The Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination against Women, CEDAW), teisiškai įpareigojanti tarptautinė sutartis, kuria siekiama panaikinti moterų diskriminaciją dėl lyties ir užtikrinti moterų ir vyrų lygias teises.

Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencijos logotipas

Moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją 1979 12 18 priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis). Įsigaliojo 1981 09 03, kai prie Konvencijos prisijungė 20 valstybių. 2022 pradžioje prie Konvencijos buvo prisijungusios 197 valstybės (Jungtinės Amerikos Valstijos neprisijungė prie šios Konvencijos, kaip ir prie kitų reikšmingų tarptautinių sutarčių). 1999 Generalinė Asamblėja priėmė Konvencijos fakultatyvinį protokolą.

Konvencijos turinys ir valstybių įsipareigojimai

Konvenciją sudaro 30 straipsnių. Pirmuose 16 straipsnių apibrėžiamos moterų teisės ir valstybių įsipareigojimai užtikrinti moterų ir vyrų lygybę politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar kurioje nors kitoje srityje. 1 straipsnyje įtvirtinta, kad diskriminacija yra laikomas skirtumų, išimčių ar apribojimų darymas lyties pagrindu siekiant varžyti ar panaikinti pripažintas moterų teises ir pagrindines laisves. Kituose straipsniuose (nuo 17 iki 30) nurodoma, kaip valstybės gali prisijungti prie Konvencijos ir kaip veikia Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, įkurtas Konvencijos vykdymo priežiūrai ir aiškinimui kilus diskusijų dėl jos teksto.

Prie Konvencijos prisijungusios valstybės sutinka, kad norint pasiekti visišką vyrų ir moterų lygybę reikia keisti tradicinį vyrų ir moterų vaidmenį visuomenėje ir šeimoje. Valstybės įsipareigojo užtikrinti moterų ir vyrų lygias teises ir panaikinti moterų diskriminaciją tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, įtraukti moterų ir vyrų lygybės principą į savo teisės sistemą, panaikinti visus teisės aktus, kuriais diskriminuojama, ir aiškiai uždrausti moterų diskriminaciją, užtikrinti moterims efektyvią teisinę apsaugą, kai jas diskriminuoja asmenys, organizacijos ar įmonės.

Konvencijos reikšmė ir išimtys

Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencija yra viena sėkmingiausių Jungtinių Tautų konvencijų, prie kurios prisijungė beveik visos valstybės narės.

Konvencija leidžia ratifikuojant padaryti išimtis kai kuriems straipsniams. Daugelis Konvenciją ratifikavusių valstybių yra pareiškusios, kad įgyvendinamos Konvenciją taikys išimtis (tai daugiausiai išimčių turinti Jungtinių Tautų konvencija). Pvz., kai kurios valstybės padarė išimtį dėl Konvencijos 5(a) straipsnio, kuris įpareigoja valstybes pakeisti socialinius ir kultūrinius vyrų ir moterų elgesio modelius, kad išnyktų prietarai, papročiai ir visokia kitokia praktika, pagrįsta vienos lyties nevisavertiškumo ar pranašumo idėja arba stereotipišku vyrų ir moterų vaidmeniu. Kitos valstybės teikė išimtį Konvencijos 9 straipsniui, susijusiam su moterų teise į pilietybę. Dalis valstybių teikė ir išimtis, kurios prieštaravo Konvencijos tikslui. Tokios išimtys laikomos neleistinomis.

Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas

Prie Konvencijos prisijungusios valstybės įsipareigoja kas 4 m. teikti nacionalines ataskaitas Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetui (sudaro 23 nepriklausomi ekspertai). Ataskaitose valstybės išsamiai nurodo, kokių priemonių ėmėsi per tą laiką, kad įgyvendintų savo pareigas pagal Konvenciją.

Fakultatyvinį protokolą ratifikavusios valstybės leidžia asmenims ir jų grupėms pateikti individualius skundus Komitetui, kai manoma, kad valstybė pažeidė jų teises pagal šią Konvenciją. Protokolas t. p. leidžia Komitetui savo iniciatyva nagrinėti, ar valstybės nepažeidžia Konvencijos.

Konvencija Lietuvoje

Lietuva ratifikavo Moterų diskriminacijos panaikinimo konvenciją 1995 (tekstas Valstybės žiniose paskelbtas 1996). Ratifikuodama Konvenciją Lietuva išimčių nedarė. Prie Moterų diskriminacijos panaikinimo konvencijos protokolo Lietuva prisijungė 2004.

Lietuva yra pateikusi 6 nacionalines ataskaitas (septintą ataskaitą planuojama pateikti 2023), kurių pagrindu Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas priėmė konkrečias rekomendacijas, kaip geriau įgyvendinti Konvenciją Lietuvoje.

Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė nuo 2012 yra D. Leinartė (2017–18 pirmininkė).

-Moterų teisių konvencija; -Konvencijos priežiūros komitetas

3242