Motiejus Gustaitis
Gustáitis Motiejus 1870 02 27Rokai (Aukštosios Panemunės vlsč.) 1927 12 23Lazdijai, Lietuvos katalikų kunigas, rašytojas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas, pedagogas. Filos. dr. (1903). Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, 1893 įšventintas į kunigus. 1893–97 vikaras Marijampolėje. 1897–99 Regensburgo universitete studijavo bažnytinę muziką, 1899–1901 Romos universitete – civilinę ir kanonų teisę, 1901–1904 Fribūro universitete – literatūros ir meno istoriją. 1904–07 berniukų gimnazijos mokytojas, 1907–17 mergaičių progimnazijos direktorius Marijampolėje (per I pasaulinį karą su progimnazija evakavosi į Jaroslavlį). Nuo 1918 Seinų, 1921–27 Lazdijų gimnazijos direktorius. Gabijos ir Žiburio draugijų vienas steigėjų, žurnalo Žiburys (1911–14) redaktorius.
Poezijoje (eilėraščių rinkiniai Tėvynės ašaros, oratorija Aureolė, poema Meilė, visi 1914, eilėraščių rinkiniai Tėvynės ašaros, Erškėčių taku, abu 1916, Sielos akordai 1917, sonetų rinkinys Varpeliai 1925) ryšku Maironio kartos idealai, rūpestis dėl tėvynės likimo, bet tėvynės sąvokai suteikiama mistinė prasmė, bandoma priartėti prie simbolizmo poetikos, būdinga intelektuali leksika, filosofinė refleksija. Išleido monografijas Kunigas Antanas Tatarė (1913), Petras Kriaučiūnas (1926), apybraižas A. Mickevičiaus „Ponas Tadas“, Basanavičius ir „Aušra“ (abi 1927), pirmąjį lietuvių literatūros teorijos vadovėlį Stilistika (1923), išvertė A. Mickevičiaus eilėraščius Krymo sonetai (1909), J. Słowackio poemą Anhelli (1923), C. Baudelaire’o, Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus poezijos.
1444
R: Sielos akordai Vilnius 1984. L: Motiejus Gustaitis – kunigas, poetas, mokytojas / sud. A. Liekis Vilnius 2008.