Motiejus I Korvinas

Motiẽjus I Korvnas (Mátyás I Corvin), tikr. Mátyás Hunyady 1443 02 24Kolozsvár (dabar Klužas-Napoka) 1490 04 06Viena, Vengrijos (1458–90) ir Čekijos (1466–90) karalius. Karvedžio J. Hunyady sūnus. Bajorų ir miestiečių išrinktas į Vengrijos sostą apeinant mirusiojo Habsburgų dinastijos karaliaus Vladislovo Pomirtinio (Posthumus) įpėdinius. Siekė sustiprinti karaliaus valdžią, įvedė bendrą mokesčių sistemą, sukūrė reguliarią samdomą kariuomenę. Sėkmingai kariavo su Turkija (1464 susigrąžino Bosniją), bet planų surengti Europos tautų kryžiaus žygį prieš turkus neįgyvendino. Popiežiui 1464 ekskomunikavus karalių Jurgį Podebradietį katalikų bajorų 1466 išrinktas Čekijos karaliumi (karūnuotas 1469). Po Jurgio Podebradiečio mirties (1471) dėl Čekijos kariavo su Vladislovu II Jogailaičiu, bet 1478 užvaldė tik jos dalį – Moraviją, Sileziją ir Lužicą (su Vladislovu II Jogailaičiu sutarė, kad vieno kurio mirties atveju kitas perims jo valstybės sostą). Varžydamasis dėl Šv. Romos imperijos imperatoriaus titulo nuo 1482 kariavo su Frydrichu III, 1485 užėmė Žemutinę Austriją (ir Vieną), dalį Štirijos ir Karintijos. Labai išsilavinęs, mokslo ir meno mecenatas, vadintas mūzų draugu: Pozsony (dabar Bratislava) 1465 įkūrė universitetą (veikė iki 1490), Budoje įsteigė spaustuvę ir vieną didžiausių to meto Europos bibliotekų (Bibliotheca Corviniana).