Strijkòvskis Motiejus (lenk. Maciej Stryjkowski, Strykowski) 1547 03 21Stryków (prie Lodzės) apie 1593Lietuva (Varniai ar Jurbarkas ?), lenkų istorikas ir poetas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrinėtojas.
Biografija
M. Strijkovskis kilo iš mozūrų bajorų. Studijavo Paduvos ir Bolonijos universitetuose. Nuo 1564 gyveno LDK, Lietuvoje. 1565–73 tarnaudamas LDK kariuomenėje Vitebsko įguloje (jos rotmistras buvo italas, 16 a. antros pusės–17 a. pradžios kronikininkas A. Guagnini), įvairiose vietose rinko ir tyrė LDK istorijos šaltinius, lankė kovų vietas, rinko liaudies dainas, padavimus. Kariams parašė dainų ir eilėraščių, poemą Dorybės šauklys (Goniec Cnoty 1574; vienoje iš giesmių apdainuojama Lietuvos senovė). Dalyvavo kovose su Rusija. 1574–75 Lenkijos ir Lietuvos pasiuntinybės į Stambulą sekretorius.
Motiejus Strijkovskis (1582, dailininkas nežinomas)
Nuo 1575 gyveno Slucke pas kunigaikštį Jurgį II Olelkaitį; čia tęsė Lietuvos istorijos tyrimus. 1578 šiam mirus apsigyveno Varniuose. Jo mecenatu tapo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kuris M. Strijkovskį paskyrė Žemaičių vyskupijos kanauninku, nuo 1582 – Jurbarko klebonu ir pavedė jam parašyti Lietuvos istoriją.
Veikalai
1573 parašė LDK ir gretimų šalių istoriją Europos Sarmatijos aprašymas (Sarmatiae Europeae descriptio); M. Strijkovskio teigimu, rankraštį pasisavino A. Guagnini ir 1578 paskelbė savo vardu. 1578 M. Strijkovskis parašė eiliuotą kroniką Apie šlovingosios lietuvių, žemaičių ir rusų tautos pradžią (O początkach narodu litewskiego, żemojdzkiego i ruskiego; rankraštis surastas ir 1978 Varšuvoje paskelbtas J. Radziszewskos). Ją papildęs ir perrašęs proza 1582 Karaliaučiuje išleido pavadinimu Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kronika (Kronika Polska, Litewska, Żmódzka y wszystkiej Rusi 2 tomai 31846); tai pirmoji spausdinta LDK istorija.
titulinis M. Strijkovskio Kronikos puslapis
Motiejus Strijkovskis (nežinomo dailininko portretas jo Kronikoje)
Abiejuose veikaluose yra citatų lietuvių kalba (ją mokėjo). Kronikoje įvykiai dėstomi iki 1581. Remtasi daugiausia Lietuvos metraščiais (Bychovco kronikos, arba Lietuvos metraščio, dingusią teksto pradžią M. Strijkovskis įrašė į savo Kroniką iš rusiško metraščio, t. y. iš Bychovco kronikos varianto), lenkų kronikininkais, Vokiečių ir Livonijos ordinų kronikomis (kryžiuočių kronikos), rusų metraščiais, savo kelionėse ir žygiuose surinkta medžiaga, tačiau istorijos šaltinių atžvilgiu M. Strijkovskis nebuvo pakankamai kritiškas. Kronika turi Renesanso kultūros bruožų, ją ištisai panaudojo (kai kurių tyrinėtojų nuomone, perdirbo) savo veikaluose 17 a. istorikas A. Kojalavičius ir 18 a. vokiečių istorikas A. L. Schlözeris. Kronika naudotasi 16–18 a. ir rusų istoriografijoje, buvo svarbus poetų A. Mickevičiaus, J. Słowackio, J. I. Kraszewskio ir kitų istorijos šaltinis.
Legendinėje dalyje M. Strijkovskis lietuvių kunigaikščius kildino iš romėnų patricijų. Istorijos procesą nagrinėjo ir aiškino jau ne religiniu, o valstybės požiūriu, atkakliai gynė LDK savarankiškumą, kėlė lietuvių patriotinius jausmus, kritikavo lenkų ponus, kurie siekė karais nuo LDK atplėšti Podolę ir Voluinę. Pirmasis iškėlė faktus, kad 14 a. Lietuva kariavo ne tik su Vokiečių ir Livonijos ordinais, bet ir su Vakarų ir Vidurio Europos kryžininkais (tų šalių diduomenės kariaunomis). Kronikoje pirmą kartą LDK istorijoje rašoma apie lietuvių kalbos viešo vartojimo būtinybę. M. Strijkovskio kronika yra vertingas ir lietuvių mitologijos, etnografijos, tautosakos šaltinis.
-Motiejus Strijkovskis; -Maciej Stryjkowski; -Maciej Strykowski
L: V. Zaborskaitė Renesanso kultūros apraiškos M. Strijkovskio „Kronikoje“ / LTSR MA darbai. Serija A 1965 t. 2(19); A. Jonynas Lietuvių folkloras M. Strijkovskio „Kronikoje“ / Literatūra ir kalba 1974 t. 13; S. Narbutas LDK istorijos vaizdas Motiejaus Strijkovskio raštuose / Naujasis židinys 1998 nr. 4; J. Radziszewska Maciej Stryjkowski, historyk, poeta z epoki Odrodzenia Katowice 1978; Z. Wojtkowiak Maciej Stryjkowski, dziejopis Wielkiego Księstwa Litewskiego Poznań 1990.