Šumáuskas Motiejus 1905 11 28Kaunas 1982 05 28Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. 1922–26 ir 1938–39 dirbo spaustuvėse. Įsitraukė į nelegalią komunistinę (antivalstybinę) veiklą. 1923 įstojo į Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungą (1925–26 jos Centro komiteto narys), 1924 – į Lietuvos komunistų partiją. 1929 nelegaliai išvyko į SSRS, 1930 Maskvoje baigė tarptautinę Lenino mokyklą. 1930–31 Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungos Centro komiteto sekretorius. Grįžęs į Lietuvą už antivalstybinę veiklą 1931–37 ir 1939–40 kalintas. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, nuo 1940 07 buvo vadinamojo Liaudies seimo atstovas, 1940–41 Darbo rūmų ir Lietuvos profesinių sąjungų organizacinio centro biuro pirmininkas, darbo ministro pavaduotojas, vietinės pramonės liaudies komisaras. 1941–44 LSSR Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas.
1941 06 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui pasitraukė į Penzą. 1942 sovietinės kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių divizijos politinio skyriaus viršininkas. 1943–44 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto ir Lietuvos partizaninio judėjimo štabo operatyvinės grupės Baltarusijoje vadovas. 1944 01–07 Lietuvos komunistų partijos Šiaurės srities nelegalaus komiteto I sekretorius. 1944 07–08 Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkas. 1944–50 ir 1953–54 LSSR Liaudies komisarų tarybos (nuo 1946 Ministrų Taryba) pirmininko pavaduotojas, 1945–50 dar ir Valstybinės plano komisijos pirmininkas. 1950–53 Lietuvos komunistų partijos Šiaulių sr. komiteto I, 1954–56 šios partijos Centro komiteto (LKP Centro komitetas) II sekretorius.
1956–67 LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas. 1967–75 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas, SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas. Tikėjo komunizmo idealais, prisidėjo prie Lietuvos sovietizavimo (Lietuvos sovietinimas, rusinimas ir kolonizavimas), antisovietinio judėjimo (Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui) slopinimo. 6 dešimtmečio antroje pusėje rėmė lietuvių kėlimą į vadovų postus (1959 Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto plenume kaltintas dėl rusų atleidimo iš pareigų, nacionalizmu), Maskvoje drįsdavo nesutikti su valdininkų reikalavimais. 1930–31 ir nuo 1940 priklausė Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui, 1949–52 ir 1953–76 – t. p. šio komiteto biurui. 1956–76 kandidatas į SSKP Centro komiteto narius. 1940–80 LSSR, 1946–79 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Remdamasis sovietine ideologija (marksizmu‑leninizmu) ir vadovaudamasis marksistine-leninine metodologija parašė veikalų, atsiminimų.
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.