motòrlaivių spòrtas, techninė sporto šaka. Apima greičio lenktynes (lenktyniaujama skuteriais ir motorinėmis valtimis, kurių varikliai pakabinamieji, gliseriais, kateriais ir vandens motociklais, kurių varikliai stacionarieji) ir specializuotas lenktynes (lenktyniaujama nuo 1 iki 24 h arba tam tikro nuotolio maršrutu turistiniais arba specialiais, pvz., jūriniais, pneumatiniais ir kitais motorlaiviais). Greičio lenktynės rengiamos daugiausia 1 mylios uždaro žiedo trasoje (5, 10, 15 mylių nuotoliai, vykdoma 3–4 plaukimų serija), kuri pažymėta plūdurais. Specializuotų lenktynių, pvz., maršrutinių vandenyno lenktynių, vandens ralio, trasa netaisyklinga, žiedinė arba grįžtamoji. Pagal variklio įrengimo būdą (su pakabinamais varikliais ir stacionariais), cilindrų darbo tūrį, forsavimo galimybes motorlaiviai sporto varžybose skirstomi į tarptautinius tipus ir klases. Skuteriai žymimi O, motorinės valtys – S ir T, gliseriai – R raidėmis ir prie jų rašomas skaičius, nurodantis variklio cilindrų darbo tūrį, pvz., O‑500. Skuteriai pagal variklio cilindrų darbo tūrį skirstomi į 12 klasių: O‑125, O‑175, O‑250, O‑350, O‑500, O‑700, O‑850, O‑1000, O‑1500, O‑2000, O‑3000, O‑∞, motorinės valtys – į 11 klasių: S‑175, S‑250, S‑350, S‑550, S‑750, S‑850, S‑1000, S‑1500, S‑2000, S‑3000, S‑∞ ir 5 klases (variklis standartinis, skirtas turistiniams laivams): T‑250, T‑400, T‑550, T‑750, T‑850, gliseriai – į 7 klases: R‑1000, R‑1500, R‑2000, R‑2500, R‑5000, R‑7000, R‑∞, kateriai – t. p. kaip ir gliseriai, bet dabar nebekultivuojami, vandens motociklai – į 3 klases: Rb785, Rb1200 ir Jet Ski. Vandens motociklais lenktyniaujama specialiose žiedinėse trasose, turinčiose daug kairiųjų ir dešiniųjų posūkių. Iš kai kurių klasių komplektuojamos formulės klasės: Formulė‑1 (F‑1; aukščiausia), F‑2 iš O‑2000, O‑3000, F‑4 iš S‑850, FR‑1000 (iš R‑1000), F‑500 (iš O‑500), F‑350 (iš O‑350), F‑250 (iš O‑250), F‑125 (iš O‑125).
skuterių lenktynės Nemune (LMF taurės varžybos, 2008)
Istorija
Motorlaivių sportas atsirado 19 a. pabaigoje Europoje, Amerikoje, Australijoje. 1889 Paryžiuje įvyko pirmosios motorlaivių lenktynės. 1902 Londone įkurta pirmoji motorlaivių sporto organizacija. Ypač intensyviai motorlaivių sportas vystėsi po I pasaulinio karo. 1922 įkurta Tarptautinė motorlaivių sporto sąjunga (pranc. Union Internationale Motonautique, UIM). Nuo 1947 kasmet rengiami motorlaivių sporto Europos, nuo 1966 – pasaulio čempionatai. Jungtinėse Amerikos Valstijose labai populiarios traukos ant vandens varžybos, Lotynų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje – upių maratonai. Žymiausios motorlaivių sporto lenktynės – Formulės‑1 pasaulio čempionatas, kaip ir automobilių sporto Formulė‑1, vyksta keliolika etapų per visą sezoną (šiose varžybose iš Lietuvos dalyvavo Artūras Taranda). Pasaulio greičio rekordą F‑1 laivu pasiekė 1986 R. Heringas (Jungtinės Amerikos Valstijos) – 266,09 km/h, vandens motociklais – 2007 Alanas Pickardas (Jungtinė Karalystė) – 128,939 km/h, absoliutų greičio rekordą ant vandens gliseriu su reaktyviniu varikliu – 1978 Kenas Warby (Australija) – 511,11 km/h.
Lietuvoje
Lietuvoje motorlaivių sportas, kaip savarankiška sporto šaka, pradėtas kultivuoti 1922 Lietuvos jachtų klube Kaune. 1930 įvyko pirmosios oficialios varžybos. 1955 įkurta Respublikinė motorlaivių sporto federacija, 1958 pertvarkyta į Lietuvos motorlaivių sporto federaciją (LMF), kasmet pradėta rengti Lietuvos čempionatai. Žalgirio rinktinė 1965, 1971, 1980, 1982 ir 1985 tapo SSRS čempione. Lietuvos motorlaivių sporto rinktinė SSRS tautų spartakiadoje 1967, 1983 ir 1986 užėmė 3 vietą, SSRS čempionate 1974 – 2, 1973, 1987–88 – 3 vietą. 21 sportininkas tapo SSRS čempionu, iš jų pirmasis Viktoras Jančaitis (1957), 10 kartų Antanas Šlapikas (1963, 1968, 1972–75, 1984 ir 1985 – 2 kartus), Arvydas Bakšys 5 kartus (1978, 1982, 1984–85, 1987), po 4 kartus Vitas Matulevičius (1973, 1977, 1981 – 2 kartus) ir Bronius Maknauskas (1984–85, 1988–89), po 3 kartus Ričardas Matelionis (1974, 1978, 1983), Leonas Kavaliauskas (1978 – 2 kartus, 1979), Vytautas Sakavičius (1984 – 2 kartus, 1988).
vandens motociklų lenktynės (LMF taurės varžybos, 2008)
1958–1989 Buvo rengiamos Žalgirio draugijos pirmenybės. Iki 1990 Lietuvoje buvo rengiami SSRS čempionatai ir kitos sąjunginės varžybos. Lietuvos motorlaivininkai nuo 1979 dalyvauja Europos, nuo 1985 – pasaulio čempionatuose. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos motorlaivių sporto federacija 1991 įstojo į Tarptautinę motorlaivių sporto sąjungą. Pirmieji Europos ir pasaulio čempionatų prizininkai: Europos – Arvydas Bakšys (1982 – 2 ir 1989 – 3 vieta), Jonas Matakanskas (1999 – 3 vieta), Tomas Česnys (2003 – 3 vieta), Laimutis Morkūnas (2005 – 3 vieta), Glebas Sobčiukas (2007 – 3 vieta); pasaulio – Laimutis Morkūnas (2004, 2006, 2008) ir Algirdas Matelionis (2007) pasaulio čempionate užėmė 3 vietą. Pasaulio rekordus pasiekė 1984 10 mylių Antanas Šlapikas R1500 klasės gliseriu (vidutinis greitis 109,77 km/h) ir Arvydas Bakšys S350 motorine valtimi (vidutinis greitis 82,39 km/h). Absoliutų Lietuvos greičio rekordą pasiekė 1981 A. Šlapikas gliseriu R1500 – 140,62 km/h. Vėliau šis rekordas pagerintas iki apie 200 km/h (G. Sobčiukas skuteriu O500), bet nebuvo oficialiai užfiksuotas. Svarbiausias motorlaivių sporto centras yra Kaune. Kasmet rengiami Lietuvos čempionatai, nuo 1991 Lietuvos motorlaivių federacijos taurė, nuo 1992 Aleksandro Romano Bankausko taurė, nuo 1992 kas 3 m. Baltijos šalių čempionatai, nuo 2015 kasmet pasaulio ir Europos čempionatai įvairiose laivų klasėse. Čempionatai vyksta Zarasuose, Kupiškyje, Telšiuose, Kaune, Klaipėdoje. 2020 prie Kauno marių LMF prezidento Edgaro Riabko iniciatyva įkurta Formula Future akademija, skirta treniruotis ir varžytis jauniesiems (6–8 metų) lenktynininkams.
2685