motoroleris
motoroleris Vespa LX 50
motoròleris (moto… + vok. rollen – riedėti), dažniausiai dviratė, vienvietė ar dvivietė sausumos transporto priemonė su vidaus degimo varikliu, kurio darbinis tūris iki 250 cm3. Motoroleris turi apačioje priešais sėdynę įrengtą aikštelę kojoms padėti, skydą priekyje (vairuotojui ir keleiviui apsaugoti nuo vėjo ir purvo), agregatus dengiančius gaubtus, kai kurie – gaubtą nuo lietaus. Variklis karbiuratorinis arba su įpurškimo sistema, dvitaktis arba keturtaktis, 1, rečiau 2 cilindrų, 0,3–3,0 kW galios, aušinamas oru arba skysčiu, įtaisytas po sėdyne ir dažniausiai sujungtas su užpakalinio rato pakaba. Paleidžiamas elektriniu arba kojiniu starteriu. Greitis keičiamas belaipsniu diržiniu variatoriumi, rečiau 3–4 laipsnių mechanine pavarų dėže. Priekinė ir užpakalinė pakaba turi amortizatorius.
Ratai paprastai mažesni negu motociklo arba mopedo. Stabdžiai, elektros įrenginiai, signalizacijos įtaisai kaip motociklo. Mažieji motoroleriai skirti važinėti tik miesto gatvėmis (variklio darbinis tūris iki 50 cm3, didžiausias greitis 50–60 km/h), vidutiniai – važinėti ir užmiesčio keliais (variklio darbinis tūris 50–125 cm3, didžiausiasis greitis 60–90 km/h). Kelioniniai motoroleriai skirti tolimesnėms kelionėms ir turi patogias sėdynes (variklio darbinis tūris 125–250 cm3, didžiausiasis greitis 90–150 km/h). Krovininiai motoroleriai yra triračiai su uždara arba atvira platforma kroviniams vežti (variklio darbinis tūris 125–250 cm3, didžiausiasis greitis 80–90 km/h). Kai kuriose šalyse paplito triračiai motoroleriai‑taksiai keleiviams vežti. Pirmieji tinkami naudoti motoroleriai buvo sukonstruoti ir patentuoti 19 a. 10 dešimtmetyje Vokietijoje.
306