motyvacija

motyvãcija, tam tikro elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma. Fiziologiniu aspektu apibūdinama kaip sistemingas žmogaus arba gyvūno centrinės nervų sistemos jaudinimas, skatinantis atlikti veiksmus, kuriais patenkinami jo poreikiai. Motyvacija gali būti genetiškai nulemta (instinktai) arba patyrimo įtvirtinta (sąlyginiai refleksai). Individuali motyvacija (alkis, troškulys, seksualinė įtampa, skausmo vengimas, smalsumas) skatina organizmo homeostazės palaikymą. Socialinė motyvacija skatina rūpintis palikuoniais, burtis į hierarchiškas grupes. Yra ištirti elementarios motyvacijos formų (mitybos, lytinio potraukio, baimės, agresijos, troškulio) neurofiziologiniai mechanizmai. Jaudinimas stimuliuoja hipotaliamo ir limbinės sistemos centrų aktyvumą, iš jų perduodamas į didžiųjų pusrutulių žievę, kurioje formuojasi veiklos programa, numatomi jos tikslai, įsisąmoninami veiklos motyvai, siekiama patenkinti juos sukėlusius poreikius (noras). Elektrinio dirginimo ir savidirgos metodais nustatyti baimės, sotumo, alkio, pykčio ir kiti motyvacijos centrai. Žmogaus veiklos, ypač susijusios su dvasiniais poreikiais, motyvacijos mechanizmai sudėtingesni ir neištirti.