motyvai

motỹvai (pranc. motif < lot. motivus – judantis), psichologijoje – veiklos stimulai, susiję su žmogaus poreikių tenkinimu (žmogaus aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai), materialūs arba idealūs žmogaus tikslai, žmogaus veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats žmogus suvokia. Motyvai skirstomi į biologinius (tenkina biologinius poreikius – maisto, šilumos), socialinius (reguliuoja tarpasmeninius, visuomenius ir darbo santykius) ir asmeninius (sukelia tokį aktyvumą, kuriuo realizuojamas realusis Aš, patenkinami egocentriniai ir kiti panašūs siekiai). Gyvūnų motyvai yra įgimti. Žmogaus motyvų plėtotės pagrindas – biologiškai neribotas materialinių ir dvasinių vertybių gamybos procesas. Ontogenezėje tokie potencialūs motyvai yra tam tikrai visuomenei būdingos objektyvios vertybės, interesai ir idealai. Kai asmuo juos interiorizuoja (paverčia savais), jie įgyja skatinamąjį pobūdį ir virsta realiais motyvais. Ne kiekvienas objektas gali virsti motyvu; galinčių jais virsti ribas lemia kiekvienos biologinės rūšies instinktyvi prisitaikymo veikla. Pagal motyvų ryšį su objektu skiriami pirminiai, arba netarpiški, pavyzdžiui, gali būti dėstomojo dalyko įdomumas, smagumas ką nors dirbti, sensacijų laukimas, sunkumo įveikimo džiaugsmas, ir antriniai, arba tarpiški, pavyzdžiui, gali būti materialinis suinteresuotumas (mokomasi dėl pažadėtos dovanos), siekimas suteikti artimiesiems džiaugsmo, praktiniai gyvenimo tikslai (noras įgyti specialybę), visuomeniniai interesai (noras būti naudingam). Pirminiai ir antriniai motyvai būna susiję, ne visada lengva juos atskirti. Motyvai būna įsisąmoninti (suvokiama veiksmo priežastis) ir neįsisąmoninti (nesuvokiama veiksmo priežastis, dėl ko kas nors daroma). Psichologijos kryptys įvairiai skirsto ir tiria motyvų kilmę, pobūdį ir funkcijas, reguliuojančias žmogaus elgesį: skatinimo ir kreipimo funkciją (psichoanalizė, biheiviorizmas, dinaminė psichologija, K. Z. Lewino lauko teorija, topologinė psichologija, etologija), elgesio priklausymą nuo neįsisąmonintų motyvų (psichoanalizė), motyvų hierarchiją (psichoanalizė, humanistinė psichologija ir kita), pusiausvyros ir įtampos siekimą kaip motyvų dinamikos mechanizmą.