motỹvas (pranc. motif < lot. motivus – judantis), literatūros kūrinio mažiausias prasminis vienetas, pasakojimo elementas, išskiriamas analizuojant kūrinį. Literatūroje teoriškai pagrindė A. Veselovskis (knyga Siužetų poetika / Poėtika sjužetov 3 dalys 1897–1906), jis tyrinėjo motyvą kaip poetinės kalbos pasikartojimą įvairių tautų prozos žanruose. Pvz., pasikartojantis motyvas – svetimšalės meilė belaisviui ir herojaus mirtis – F. R. de Chateaubriand’o apysakoje Atala (1801), M. Lermontovo poemoje Kaukazo belaisvis (Kavkazskij plennik, parašyta 1828), A. Puškino poemoje tuo pačiu pavadinimu (parašyta 1820–21). Motyvo reikšmingumas priklauso nuo jo vaidmens kūrinio konstrukcijoje, gali būti aiškus arba slypėti potekstėje. Motyvas, pasikartojantis tame pačiame kūrinyje ar keliuose kūriniuose, dar vadinamas leitmotyvu.
2271