Mouscron (pranc.; Mukrònas), flamand. Moeskroen (Mùskrunas), miestas Belgijos vakaruose, Valonijoje, apie 10 km į pietvakarius nuo Kortrijko, prie Prancūzijos sienos.
58 800 gyventojų (2020); priklauso Lille’io (Prancūzija)‑Kortrijko konurbacijai.
Per Mouscroną eina Lille’io–Gento geležinkelis ir plentas; daugelis Mouscrono gyventojų važinėja dirbti į Lille’į. Tekstilės (vilnos verpimo, kilimų, baldų gobelenų), siuvimo, baldų, chemijos (plastikų, tepalų) pramonė, mašinų gamyba. Folkloro muziejus.
Architektūra
Monumentali Mouscrono pilis (pradėta 14 a., išplėsta 16 a., apgriauta per II pasaulinį karą, vėliau rekonstruota). Bažnyčios: Šv. Baltramiejaus (apie 16 a., yra Šv. Baltramiejaus relikvijos, vargonai 1766), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies, Šv. Antano. Neogotikinė rotušė (1890, architektas R. Buyckas), geležinkelio stoties pastatas (1842).
Istorija
Dabartinėje miesto vietoje žmonių nuolatos gyventa nuo antikos laikų. Mouscrono kaimelis pirmąkart paminėtas 1060, jo gyventojai buvo priklausomi nuo Tournai katedros ir vienuolyno. 14 a. Mouscronas parduotas Tournai valdytojui (senjorui), tapo jo manoro dalimi.
Pagal 1688 Aacheno taikos sąlygas atiteko Prancūzijai, pagal 1713 Utrechto taiką – Austrijos Nyderlandams. Nuo 1830 priklauso Belgijai. 19 a. čia plėtojosi tekstilės verslas, labai padaugėjo gyventojų. 1986 gavo miesto teises.
2271