Moustier kultūra (Mustj kultūrà), vidurinio paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 300 000–35 000 pr. Kr. Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje. Atsirado subtropinio klimato sąlygomis, kurios buvo palankios veistis drambliams, hipopotamams, raganosiams. Šios kultūros laikotarpio antra pusė siejama su Würmo ledynmečiu, kai Vidurio Europoje įsigalėjo tundrinis klimatas. Pavadinta pagal E. Lartet tyrinėtą Le Moustier gyvenvietės olą (Prancūzija).
Žmonės vertėsi medžiokle (urviniai lokiai, mamutai, kiti žvėrys), maisto rinkimu, gaminosi medžio, kaulo ir rago dirbinius. Titnago dirbiniai gaminti iš storų ir stambių nuoskalų, nuskeliamų nuo disko pavidalo skaldytinių. Pagrindiniai dirbiniai – gremžtukai ir smaigai. Gremžtukai turėjo 5–15 cm ilgio išgaubtus ašmenis, naudotus medžiui drožti, kaului ir ragui apdirbti, odai gremžti. Smaigai buvo 6–8 cm ilgio, užaštrintais pakraščiais. Smaigu buvo galima smogti ir pjauti, iš abiejų pusių nuskeltas smaigas naudotas kaip masyvus ietigalis.
Moustier kultūros titnago nuoskala
Žmonės gyveno urvuose arba kaulų ir kailių būstuose. Mirusiuosius laidojo negiliose duobėse prie urvų arba urvuose. Manoma, Moustier kultūros laikotarpiu atsirado religinio tikėjimo pradmenų. Su šia kultūra siejamas neandertalietis.
3044