Mozambko architektūrà
Liaudies architektūra
Mozambiko liaudies architektūrai būdingi 2 tipų gyvenamieji namai (iki šiol mažai pakitę). Vandenyno pakrantėse paplitę stačiakampio plano, karčių karkaso pastatai, virbais, šakomis apipintomis ir moliu apdrėbtomis sienomis, žemais keturšlaičiais stogais (kai kada šio tipo namai būna iš plaušamolio plytų). Kitose srityse (toliau nuo vandenyno) statomos apskritos karkasinės trobelės su stulpu viduryje, daugiausia su kūginiais stogais, dengti žolėmis arba šiaudais. Kaime trobesiai sustatomi ratu.
16–17 amžius
16 a. pradžioje Mozambikui tapus portugalų kolonija, pastatyta naujų miestų, juose – mūrinių pastatų pagal Europoje plitusius stilius. Vienas jų – Mozambiko miestas to paties pavadinimo saloje (joje kolonizatoriai 1507 įkūrė uostą) su manuelinos stiliaus Tvirtovės Švč. Mergelės Marijos koplyčia (1522, seniausias europiečių pastatytas pastatas Afrikos pietų pusrutulyje), Sebastijono fortu (16 a.), Šv. Pauliaus rūmais ir koplyčia (abu apie 1610) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1991).
19–20 amžius
Fátimos Švč. Mergelės Marijos katedra Maputu (1944)
Nuo 19 a. plėtėsi miestai, visuomeninių pastatų architektūroje vis labiau įsitvirtino europietiški eklektiniai ir modernūs pastatai: Polana viešbutis (19 a. pradžia), Teisingumo rūmai (apie 1890, architektas G. Pottas), Geležinis namas (Casa de ferro 1892), Viktorijos stiliaus geležinkelio stotis (1910, abiejų architektas G. A. Eiffelis), neogotikinis gamtos ir zoologijos muziejus (1931), art deco Fátimos Švč. Mergelės Marijos katedra (1944; visi Maputu), Beiros viešbutis (1954). 20 a.–21 a. pradžioje architektūroje vyrauja konstruktyvizmas ir funkcionalizmas; pastatyta naujo tipo šiuolaikinių konstrukcijų pastatų: oro uostų, viešbučių, Cahora Bassos hidroelektrinė Tetėje (pradėta 1969).
Pasaulio paveldo vertybės
Mozambiko miestas (nuo 1991).
2271
Mozambiko kultūra
Mozambiko konstitucinė santvarka
Mozambiko partijos ir profsąjungos