Mozỹrius (bltr. Мазыр, Mazyr; rus. Мозырь, Mozyr), miestas Baltarusijos pietryčiuose, Gomelio srityje, į pietvakarius nuo Gomelio, Pripetės dešiniajame krante; rajono centras.
105 700 gyventojų (2020).
Upių uostas. Pro Mozyrių eina Mogiliavo–Žitomyro (Ukraina) geležinkelis ir plentas. Oro uostas.
Naftos perdirbimas (per Mozyrių eina naftotiekis Draugystė), mašinų gamyba, medienos ir metalo apdirbimo, chemijos (trąšų), elektrotechnikos, baldų, tekstilės (trikotažo), siuvimo, maisto (pieno, alaus) pramonė. Prie Mozyriaus kasama akmens druska (nuo 1982).
Pedagoginis universitetas. Kraštotyros muziejus. Dramos teatras. Šv. Mykolo bernardinų (pastatyta 1760–75, 19 a.), Šv. Arkangelo Mykolo (1743–45) vienuolynai ir bažnyčios, Cistersų vienuolynas (18 a.).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1153; priklausė Kijevo, Černigovo ir Turovo kunigaikštystėms. 1174 užpultas lietuvių, 1227 ir 1244 nusiaubtas totorių. 14 a. viduryje atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK).
Nuo 15 a. pabaigos priklausė M. Glinskiui, kuris 1508 pasidavė Maskvai (pagal LDK ir Maskvos 1508 taiką Mozyrius grąžintas Lietuvai).
Nuo 1565 apskrities centras. 1577 gavo miesto teises. 1497 ir 1521 sudegintas Krymo totorių. 1648 nusiaubtas kazokų, 1654 užimtas Rusijos kariuomenės, 1667 grąžintas LDK.
Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 atiteko Rusijai, 1795–1924 apskrities centras. 1919 atiteko Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai.
Per Lenkijos–Sovietų Rusijos karą prie Mozyriaus lenkai 1920 03 sumušė bolševikus. 1938–54 Mozyrius buvo Polesės srities centras. Smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą.