Mrągowo (Mrongòvas), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į rytus nuo Olsztyno; apskrities centras.
21 325 gyventojai (2021). Mrągovo įsikūręs tarp Czoso ir Juno ežerų. Per Mrągovo eina Olsztyno–Ełko geležinkelis ir plentas. Medienos apdirbimo, siuvimo, maisto (pieno) pramonė. Pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmas. Krašto muziejus. Kasmetinis tarptautinis Country muzikos festivalis (liepos–rugpjūčio mėnesiais). Į vakarus nuo Mrągovo yra Gązwos floros rezervatas.
Architektūra
Sakraliniai statiniai: evangelikų (apie 1734, 1754 ir 20 a. pradžioje perstatyta), katalikų neogotikinė vienbokštė Šv. Vaitiekaus (1860) bažnyčia su klebonija (dabar parapijos kanceliarija ir biblioteka), Dievo Atsimainymo cerkvė (1895, 2000 atnaujintas interjeras). Kiti pastatai: Bośniakų sargybinė (apie 18 a.), gyvenamieji namai (18–19 a.), klasicistinė rotušė (1825, 1908 atstatyta, dabar muziejus), neogotikinis teismo pastatas (1898), Bismarcko bokštas (1902), neorenesansinis administracinis pastatas (1912, dabar miesto žinyba ir apskrities seniūnija).
Istorija
Miestas pradėjo kurtis apie 1348 prūsų galindų žemėje pastatytą kryžiuočių medinę pilį. 1404 ar 1407 gavo miesto teises (vokiečių vadintas Sensburgu). 15 a., be vokiečių ir lenkų mozūrų, čia gyveno ir daug prūsų. Po Trylikos metų karo (1454–66) miestas liko Vokiečių ordinui, nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1657 – Brandenburgo kurfiurstystei, nuo 1701 – Prūsijos karalystei. Per Napoleono I karus 1806–07 apgriautas. 19 a. pradėta plėtoti pramonę (daugiausia medienos perdirbimo). Lietuviškas knygas spausdino K. L. Raufenbergo spaustuvė. Po Tautų Sąjungos 1920 surengto plebiscito liko Vokietijoje. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 45 % miesto pastatų. 1945 atiteko Lenkijai, 1947 pavadintas dabartiniu vardu; atstatytas. 1818–1975 ir nuo 1999 Mrągovo – apskrities centras.
2271
Sensburg; -Mragowo