Mstislav Rostropovič

Mstislav Rostropovič

Mstislav Rostropovič

Rostropovič Mstislav (rus. Мстислав Ростропович, Mstislavas Rostropòvičius) 1927 03 27Baku 2007 04 27Maskva, rusų violončelininkas, dirigentas, pianistas, pedagogas. Vienas žymiausių 20 a. violončelininkų. Vilniaus festivalio garbės narys (1995). Nuo 4 metų skambinti fortepijonu mokė pianistė motina. 1939–41 mokėsi griežti violončele Maskvos Centrinėje muzikos mokykloje pas tėvą, P. Casalso mokinį. 1946 baigė Maskvos konservatoriją (S. Kozolupovo violončelės klasę; kompozicijos mokėsi pas V. Šebaliną ir D. Šostakovičių). Kaip violončelininkas debiutavo 1947 Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, 1951 Florencijoje, 1956 Londone ir Niujorke. 1948–74 dėstė Maskvos ir Leningrado konservatorijose; profesorius (1960). Mokiniai: D. Geringas, N. Šachovskaja.

1962 debiutavo kaip dirigentas koncertinėje scenoje, 1968 – Didžiajame teatre Maskvoje (P. Čaikovskio opera Eugenijus Oneginas). Nuo 1974 reguliariai dirigavo Londono ir kitiems didiesiems Didžiosios Britanijos orkestrams, buvo kviestinis Berlyno filharmonijos ir Bostono simfoninių orkestrų dirigentas. Su Londono simfoniniu orkestru surengė D. Šostakovičiui skirtus koncertus (1988), festivalį S. Prokofjevui (1991), koncertavo (kaip solistas ir dirigentas) B. Britteno festivalyje (1993). 1977–94 M. Rostropovičius vadovavo Vašingtono nacionaliniam simfoniniam orkestrui (1993 su šiuo orkestru koncertavo Vilniuje). 1977–88 Oldbury (Anglija) festivalio meno vadovas, Évian‑les‑Bains’o (Prancūzija) festivalio prezidentas. Nuo 1990 vėl koncertavo Rusijoje.

M. Rostropovičius žinomas kaip žmogaus teisių gynėjas. 1970, palaikęs disidentą A. Solženicyną, pateko į sovietų valdžios nemalonę. 1974 su žmona emigravo (1978 jiems atimta SSRS pilietybė). 1991 Vašingtone įsteigė M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondą. Nuo 2003 fondas Pagalba Lietuvos vaikams veikia Lietuvoje (2003–07 prezidentas, nuo 2007 prezidentė jo duktė J. Rostropovič).

Rengė meistriškumo pamokas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (1995).

Koncertinė veikla

Koncertavo kaip solistas ir kaip kamerinių ansamblių violončelininkas (su E. Gilelsu, S. Richteriu, D. Oistrachu, L. Koganu), su žymiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais ir dirigentais žymiausiose koncertų salėse.

M. Rostropovičiaus repertuaras labai platus – nuo baroko epochos iki avangardinių kūrinių. Kūrinių jam sukūrė S. Prokofjevas, D. Šostakovičius, B. Brittenas, A. Chačaturianas, D. Kabalevskis, A. Pärtas, A. Schnittke, R. Ščedrinas, S. Gubaidulina, O. Messiaenas, K. Pendereckis, L. Bernsteinas. Pirmasis griežė A. Blisso, W. Waltono, W. Lutosławskio, A. Panufniko, H. Dutilleux kūrinius violončelei. Kaip pianistas daugiausia akompanavo žmonai dainininkei G. Višnevskajai.

Griežė su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestru, dirigavo Lietuvos operos ir baleto teatre (G. Puccini operą Toska 1973, S. Prokofjevo baletą Romeo ir Džuljeta 1993). Ispanijoje surengė labdaros koncertą Lietuvos nepriklausomybei paremti (1991), M. K. Čiurlionio dienų proga koncertavo Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre (2001). Su Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupe (kaip S. Prokofjevo baleto Romeo ir Džuljeta dirigentas) gastroliavo Vokietijoje (1994, 2000, 2002), Prancūzijoje, Graikijoje ir Egipte (1997), Jungtinėse Amerikos Valstijose (1998), Italijoje (1999, 2004), Japonijoje (2001), Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Slovėnijoje (2002).

Apdovanojimai

Gavo daugiau kaip 40 garbės titulų, apie 130 apdovanojimų (30 valstybių), tarp jų – Tarptautinės žmogaus teisių lygos apdovanojimas (1974), Karališkosios filharmonijos draugijos Aukso medalis (1987), Rusijos valstybinė premija (1991), A. Schweitzerio premija (1995), Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (1995), 5 Grammy apdovanojimai, Kennedy centro apdovanojimas (1992).

L: T. Gajdamovič M. Rostropovič Moskva 1969; G. Wiśniewski Panorama i zbliżenia. Szkice o muzyce i muzykach Moskwy Warszawa 1987.

112