mudecharai

mudècharai (isp. mudéjares < arab. mudadždžan – prijaukintas), rekonkistos laikotarpiu katalikiškoje Iberijos pusiasalio dalyje likę gyventi musulmonai. Iš pradžių katalikų karalių toleruoti, išlaikė savo kalbą, tikėjimą ir papročius. Vadovaujami vietinių katalikų valdovų paskirtų vadų mudecharai susiskirstė į bendruomenes, kuriose laikėsi savų musulmoniškų įstatymų, mokėjo mokesčius. Buvo geri statybininkai. Jų architektūroje susipynė arabiški ir ispaniški meno elementai: pasagos formos arkos ir skliautai. Išskirtinė jų medžio ir dramblio kaulo ornamentika, metalo, keramikos ir tekstilės darbų technika. Mudecharai labai nukentėjo sustiprėjus katalikų karalių valdžiai, kuri reikalavo daugiau mokesčių ir karo tarnybos, dėvėti išskirtinius drabužius, o 14 a. uždraudė viešai melstis. Mudecharų padėtis itin pablogėjo 1492 žlugus musulmoniškai Granadai. Jie buvo priversti apsispręsti: priimti krikščionybę arba išvykti. Apsikrikštiję mudecharai vadinti moriskais. Daugelis jų paslapčia laikėsi savo tikėjimo ir buvo valdžios persekiojami.