mùftijus (arab. mufti – sprendėjas), islame – šariato (Korane ir sunoje išdėstytų nuostatų visumos, plačiąja reikšme – religinio įstatymo) žinovas. Aiškina esminius šariato postulatus ir ginčijamais klausimais priima sprendimą, suformuluodamas šariato nuostatomis ir precedentais pagrįstą išvadą ar nuomonę. Pirmą kartą muftijai, kaip ypatingi valdovų patarėjai, buvo paskirti Egipte valdant kalifui Omarui II (717–720). Itin didelę reikšmę įgijo Osmanų imperijoje. Ilgainiui muftijaus sprendimų laikytis tapo privaloma, įsteigta vyriausiojo muftijaus pareigybė. Vyriausiasis muftijus islamo šalyse religiniu aspektu vertina pasaulietinės valdžios veiklą.
Pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Kaukaze muftijumi vadinamas musulmonų bendruomenės vadovas.