mùgės teãtras, 15–18 a. Europos teatro rūšis; komiški vaidinimai. Vaidinimą sudarydavo akrobatų, juokdarių, žonglierių, šokėjų, muzikantų, lėlininkų, žvėrių dresuotojų pasirodymai. Iš pradžių buvo skirti turgaus pirkėjams vilioti.
15–16 a. Prancūzijoje mugės teatro vaidinimus rengdavo juokdarių draugijos, Olandijoje ir Belgijoje – literatūros ir teatro mėgėjų susivienijimai (retorių kameros), Vokietijoje – meisterzingerių būreliai. Vaidinta farsai, moralitė, fastnachtsšpyliai (vokiški Užgavėnių vaidinimai), pantomimos. Nuo 16 a. antros pusės aktoriai profesionalai rodydavo komiškas muzikos ir šokių scenas, fejerijas, farsus. Jų vaidybai būdinga bufonada, improvizacija, satyra, groteskas. Nuo 16 a. pabaigos buvo populiarūs Saint Germaino ir Saint Laurent’o kasmetinėse mugėse Paryžiuje rengti mugės teatro vaidinimai. 17 a. garsėjo prancūzų mugės teatro aktoriai Gaultier‑Garguille’is (apie 1573–1633), Turlupinas (apie 1587–1637), Gros‑Guillaume’as (apie 1598–1634), Tabarinas (apie 1584–1626). 18 a. prancūzų dramaturgas A. R. Lesage’as mugės teatrui parašė daugiau kaip 100 pjesių. Mugės teatras turėjo įtakos W. Shakespeare’o ir Molière’o kūrybai. 18 a. viduryje mugės teatro pagrindu susiklostė bulvarų teatrai.