Mühldorf

Mühldorf (Mildorfas), Mühldorf am Inn (Mildorfas prie Ìno), miestas Vokietijos pietryčiuose, Bavarijoje, į rytus nuo Miuncheno, prie Inno upės (Dunojaus intakas).

Mühldorf

21 900 gyventojų (2022). Per Mühldorfą eina Miuncheno–Linzo (Austrija) geležinkelis ir plentas. Mašinų gamyba, siuvimo, medienos apdirbimo, elektronikos pramonė. Vargonų gamyba. Apskrities muziejus. Šv. Mikalojaus bažnyčia (13 a., vėlyvosios gotikos choras, 1432–43), vėlyvosios gotikos rotušė (15 amžius).

Istorija

Mühldorfo vietoje gyvenvietė pradėjo kurtis apie 9 amžių. Miestas pirmąkart paminėtas 935, buvo svarbi prekyvietė. Apie 13 a. pirmą pusę gavo miesto teises. 13–14 a. dėl Mühldorfo varžėsi Bavarijos kunigaikščiai ir Zalcburgo arkivyskupai (atiteko pastariesiems), miestas kelis kartus apsiaustas Bavarijos kariuomenės.

1348 nusiaubtas maro, 1495 sudegė pusė pastatų. Per Trisdešimties metų karą (1618–48) 1640 užimtas Švedijos kariuomenės. Labai nukentėjo per 19 a. pradžios Napoleono karus.

Nuo 1803 Bavarijos dalis. 1871–1908 sujungtas su Bavarijos geležinkelių tinklu. Vokietiją valdant naciams buvo stipri Nacionalsocialistų partijos įtaka (A. Hitleris buvo Mühldorfo garbės pilietis). Per II pasaulinį karą čia veikė keletas Dachau koncentracijos stovyklos filialų. Karo pabaigoje miestas labai bombarduotas (sugriauta apie 40 % pastatų). Vėliau čia buvo pabėgėlių stovykla. 20 a. 6–7 dešimtmečiais sparčiai plėtojosi elektros įrenginių, stiklo gamybos verslas.

Lietuviai

Pirmieji lietuviai į Mühldorfą ir jo apylinkes atvyko 1944. Lietuvių karo pabėgėlių stovykla 1945 05 buvo įkurta Mühldorfe, vėliau perkelta į jo priemiestį Tögingą. 1945 Mühldorfe gyveno 240–260 lietuvių, veikė mokykla (daugiau kaip 20 mokinių), vaikų darželis, koplyčia (kapelionas kunigas M. Vembrė). 1945 07 išrinktas lietuvių komitetas (vėliau pervadintas Lietuvių bendruomenės komitetu; pirmininkai J. Vembrė, S. Gudas, B. Sakalauskas, P. Povylius). 1945 Mühldorfo lietuvių pabėgėlių stovykloje V. K. Mantauto, S. Gudo iniciatyva buvo išleistas trikalbis informacinis leidinys apie Lietuvą. Veikė choras, (vadovas K. V. Banaitis), tautinių šokių grupė (vadovė E. Sakalauskienė), gailestingųjų seserų, anglų, ispanų kalbų, vairuotojų, elektromechanikų, fotografų, braižytojų, batsiuvių, siuvimo kursai. 1949 lietuviams emigravus į kitas Vakarų Europos šalis, Jungtines Amerikos Valstijas, stovykla uždaryta.