Mühlhausen

Mühlhausen (Milhauzenas), Mühlhausen in Türingen (Tiurngijos Milhauzenas), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Tiuringijoje, į šiaurės vakarus nuo Erfurto.

36 100 gyventojų (2019).

Mühlhausenas įsikūręs prie Unstruto (Saalės intakas) aukštupio. Tekstilės (daugiausia medvilnės), siuvimo, odos, tabako, medienos apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos pramonė, mašinų dalių, dviračių gamyba. Netoli Mühlhauseno kasamas baritas. Erfurto‑Mühlhauseno aukštoji pedagogikos mokykla. Miesto ir krašto istorijos, Vokietijos valstiečių karo, telefono ir telegrafo, kiti muziejai.

Architektūra

Miesto sienos fragmentai (10–13 a.), rotušė (apie 16 a.), sinagoga (1842). Bažnyčios: Šv. Blažiejaus (pradėta apie 1270), Šv. Jokūbo (pradėta 1280, nuo 2004 veikia miesto biblioteka), St. Kiliani (13 a. pabaiga, po 1707 gaisro atstatyta), Šv. Marijos (1317–80, choro vitražai 14–15 a.), Šv. Petro ir Pauliaus (1348, po 1689 gaisro atstatyta), Šv. Petro (1356, restauruota 1893), Šv. Jurgio (14 a. vidurys), Šv. Juozapo (1903–62).

2271

Istorija

Ankstyvaisiais viduriniais amžiais buvo frankų kaimelis. Pirmąkart paminėtas 775. 1135 gavo savivaldos teisę (pirmasis tarp Tiuringijos miestų). Imperatoriaus Frydricho I Barbarosos sūnus Pilypas Švabas 1198 čia buvo išrinktas Vokietijos karaliumi. 1220 apjuostas gynybine siena. 1256 tapo laisvuoju imperijos miestu, apie 1420 įstojo į Hanzos prekybinę sąjungą.

Per Vokietijos valstiečių karą (1524–25) Mühlhausenas buvo sukilimo centras, mieste pamokslavo valstiečių vadas T. Müntzeris (pralaimėjęs Frankenhauseno mūšį prie miesto vartų ir nukirsdintas). Po karo turėtą statusą prarado, atiteko Saksonijos kunigaikščiams.

1708–09 miesto pagrindinėje bažnyčioje vargonininku dirbo J. S. Bachas.

1802–1945 Prūsijai priklausančios Saksonijos provincijos dalis.

1944–45 prie Mühlhauseno veikė Buchenvaldo koncentracijos stovyklos dukterinė moterų stovykla. Po II pasaulinio karo čia įsikūrė daug perkeltųjų iš Vokietijos buvusių rytinių žemių, ypač iš Saatzo (dabar Žatecas, Čekija).