mùiskų valstýbės, indėnų muiskų genčių, gyvenančių Rytų Kordiljeroje (Šiaurės Andai), teritoriniai politiniai junginiai.
16 a. 4 dešimtmetyje gyvavo 5 muiskų valstybės: Bogota (vienijo 18 genčių), Hunsa (9 gentis), Tundama (11 genčių), Sogamoso (5 gentis), Guamenta (12 genčių). Gyvavo dvi Muiskų valstybių konfederacijos: šiaurės muiskų (sostinė Hunsa; aukščiausiasis valdovas sakė) ir pietų muiskų (sostinė Bakata; aukščiausiasis valdovas sipa).
Muiskai augino kukurūzus, bulves, vilnamedžius, vertėsi keramikos, juvelyrinių dirbinių gamyba. Aukščiausiasis valdovas skirdavo valstybei priklausančių ar pavaldžių genčių vadus. Didelę įtaką turėjo gentinė diduomenė, karo vadai, žyniai. Dėl teritorijų vyko nuolatinė šiaurės ir pietų muiskų konfederacijų kova. 1490 per pietų muiskų sipos Sagvanmačikos ir šiaurės muiskų sakės Mičijos kariuomenių mūšį abu valdovai žuvo. Kovą vėliau tęsė jų įpėdiniai sipa Nemekenė ir sakė Kemuenčatoča. 1522 kautynes pietų muiskai pralaimėjo, Nemekenė žuvo. Ispanų konkistadorų įsiveržimo laikotarpiu (1537) muiskų valstybės sudarė dvi priešiškas karui besiruošiančias grupes. Muiskų valstybes nukariavo konkistadorai.
1489