mutinė, valstybės institucija, atsakinga už muitų ir kai kuriais atvejais kitų pasienyje mokamų mokesčių (pvz., pridėtinės vertės, akcizų) rinkimą valstybėje ir už įvežamų į valstybę krovinių kontrolę.
Muitinės veikla
Jungtinių Amerikos Valstijų muitinės namai Čarlstone, Pietų Karolinoje (1852, architektas Ammis Burnhamas Youngas)
Muitinė dažniausiai garantuoja prekių, kurių įvežimas į šalį yra ribojamas arba draudžiamas tarptautinės ar nacionalinės teisės aktais, kontrolę. Administruoja importo ir eksporto muitus, importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoja bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių, jų lengvatų, t. p. muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, garantuoja importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, kovoja su muitinės įstatymų pažeidimais, siekia garantuoti muitinės teisės aktų įgyvendinimą, atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą.
Muitinės institucija pasaulio valstybėse
Muitinė valstybėje gali veikti kaip savarankiška institucija arba būti pavaldi kuriai nors ministerijai. Pvz., kaip savarankiškos institucijos veikia Armėnijos muitinės tarnyba, Čilės nacionalinė muitinės tarnyba, Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas, Islandijos muitinės direktoratas, Japonijos muitinė. Kai kurių valstybių muitinė veikia kaip struktūriniai ministerijų padaliniai, pvz., Angolos muitinės funkcijas atlieka Finansų ministerija, Togo – Muitinės valdyba prie Ekonomikos ir finansų ministerijos. Visų valstybių muitinių institucijos turi savo vėliavą.
Pasaulio muitinių organizacijos įkūrimas, veikla
Pagal Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją (pasirašyta 1950, įsigaliojo 1952) buvo įsteigta Muitinių bendradarbiavimo taryba (pirmoji šios organizacijos valdančioji institucija – Taryba – buvo sudaryta iš 17 šalių atstovų 1953 01 26 Briuselyje; nuo 1983 šią dieną kasmet minima Tarptautinė muitinių diena), nuo 1994 – Pasaulio muitinių organizacija (World Customs Organization). Jai priklauso daugelio valstybių muitinės (2019 pabaigoje priklausė 182 šalys; Lietuva nuo 1992). Pasaulio muitinių organizacija yra vienintelė nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacija, kontroliuojanti ir bendradarbiaujanti su muitinėmis, atstovaujanti jų interesams pasauliniu lygiu, siekianti padidinti muitinių darbo veiksmingumą ir efektyvumą, supaprastinti ir suderinti muitinių procedūras, garantuoti prekių tiekimo grandinės saugumą, palengvinti tarptautinę prekybą, stiprinti muitinės teisės aktų taikymo ir laikymosi veiklą, intelektinės nuosavybės srityje kovoti su prekių padirbinėjimu, skatinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, inicijuoti muitinių gebėjimų ugdymo programas ir kita.
Muitinės instituto raida
Lietuvos muitinės pareigūnas su tarnybiniu šunimi
Jau feodalizmo laikotarpiu kariaujančios valstybės pasirašydamos taikos sutartis įtraukdavo susitarimą dėl prekybos tarp valstybių ir mokesčių. Pvz., Kijevo Rusia ir Bizantija 911 pasirašė sutartį, kurioje nurodė duonos, vyno, mėsos, žuvų, vaisių ir daržovių prekybos sąlygas. Šia sutartimi Bizantija kontroliavo rusų pirklių, kuriems buvo leista nemokėti mokesčių, keliones į Bizantiją. Viduriniais amžiais muitinių nebuvo, visas rinkliavas ir mokesčius rinkdavo valstybės, miestų atstovai ar feodalai. Tokių rinkliavų postai buvo kuriami šalia prekybos kelių, upių, uostuose ir kontroliavo prekių judėjimą turguose ir miestuose. Vėliau valstybėse atsirado išorinės muitinės (jos kontroliavo prekybą su kitomis šalimis ir miestais) ir vidinės muitinės (kontroliavo vidaus rinką). Europoje pirmosios muitinės buvo valdžios įrankis, kuriuo siekta kontroliuoti žmonių judėjimą, produkcijos ir kai kurių prekių (tabako, alkoholio ir jų gaminių) įvežimą. Kuriantis įvairioms muitų sąjungoms muitinės buvo steigiamos prie jų išorinių sienų.
Muitinės veikla Lietuvoje
Lietuvoje muitinių veiklą reglamentuoja Muitinės įstatymas (2004), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (2000, nauja redakcija nuo 2003) ir kiti teisės aktai.
1986