muitų sąjunga

mutų sjunga, valstybių susivienijimas bendrai muitų politikai vykdyti.

Muitų sąjungos elementai ir bruožai

Muitų sąjunga apima ne tik dviejų ir daugiau valstybių laisvosios prekybos erdvę, bet ir bendrąjį išorinį muitų tarifą, t. p. bendras politikos trečiųjų šalių atžvilgiu taisykles. Sudarius muitų sąjungą atsiranda didelė vidaus rinka, kurią valstybės įvairiais būdais saugo nuo kitų šalių.

Muitų sąjungos svarbiausi bruožai – bendra muitų teritorija (prekyba tarp muitų sąjungos valstybių vyksta be sienų ir muitinės formalumų) ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Tarp valstybių importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms draudžiami muitų mokesčiai, t. p. kiti mokėjimai, turintys tokį poveikį. Prekybiniams santykiams su trečiosiomis šalimis nustatomi bendri muitų tarifai.

Istorija

Muitų sąjungos pradėjo kurtis 19 amžiuje. Viena pirmųjų muitų sąjungų buvo 1834 sudaryta Vokietijos muitų sąjunga. 1865 muitų sąjungą įkūrė Prancūzija ir Monakas, 1925 – Šveicarija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė.

1910 Pietų Afrikos sąjunga (Union of South Africa), Bečuanalandas, Basutolandas, Svazilandas įkūrė Pietų Afrikos muitų sąjungą. Nustačius šių šalių teritorijas susitarimą dar kartą 1969 patvirtino Pietų Afrikos Respublika, Botsvana, Lesotas ir Svazilandas, 1990 prie šios sąjungos prisidėjo Namibija.

1966 įkurta Centrinės Afrikos muitų ir ekonominė sąjunga, 1975 muitų sąjungos atmaina – Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija. 1968 Europos Bendrijos valstybės, suvienodinusios iki tol prekybai su kitomis šalimis savarankiškai taikytus importo muitus, sukūrė Muitų sąjungą. Bendrojo muitų tarifo dydis buvo nustatytas apskaičiavus tuo metu Europos Bendriją sudariusiose keturiose muitų teritorijose – Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Beniliukso ekonominėje ir muitų sąjungoje (Beniliuksas) – esančių tarifų aritmetinį vidurkį (Europos Sąjungos bendroji prekybos politika).

Europos Sąjungos muitų sąjunga

Lietuva priklauso Europos Sąjungos muitų sąjungai. Muitų sąjunga yra Europos Sąjungos bendrosios rinkos elementas, kuriuo remiantis panaikinami visi muitų mokesčiai prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir taikomos bendros prekybos politikos taisyklės trečiųjų valstybių atžvilgiu. Į Europos Sąjungą įvežtos prekės (sutvarkius jų importo dokumentus ir sumokėjus tam tikrus muitų mokesčius) patenka į laisvą apyvartą ir traktuojamos kaip Europos Sąjungos teritorijoje pagamintos prekės. Visos Europos Sąjungos valstybės narės, prekiaudamos su trečiosiomis šalimis, taiko tas pačias taisykles. Pagal muitų tarifų bendrą sistemą surinkti mokesčiai mokami į Europos Sąjungos biudžetą ir sudaro dalį Europos Sąjungos nuosavų išteklių.

1986