Mukačevo (Мукачево, Mukãčevas), 1945–2017 Mukačeve (Мукачеве, Mukãčevė), miestas Ukrainos vakaruose, Užkarpatės srityje, į pietryčius nuo Užhorodo, abipus Latoricos upės (Tisos intakas); rajono centras.
85 900 gyventojų (2021). Per miestą eina Lvovo–Čopo geležinkelis ir plentas. Mašinų, sportinio inventoriaus (slidžių) gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų (gelžbetonio, keramikos gaminių), tekstilės ir mezgimo, maisto (mėsos, pieno, vaisių, daržovių) pramonė. Ukrainos miškininkystės instituto filialas. Istorijos muziejus. Rusų dramos teatras.
Architektūra
Palanoko pilis Mukačevo (14 a., 18 a. perstatyta, dabar muziejus)
Mukačevo rotušė (20 a. pradžia)
Išliko gynybinė rezidencinė Palanoko pilis (14 a., 18 a. perstatyta, dabar muziejus), užimanti 14 000 m2. Joje yra 130 įvairių patalpų, sujungtų sudėtingais požeminiais perėjimais. Sakraliniai statiniai: gotikinė Šv. Juozapo koplyčia (14 a.), stačiatikių Šv. Mikalojaus vienuolyno kompleksas (18 a.) su soboru (19 a. pradžia). Kiti pastatai: arsenalas (1624, dabar krašto muziejus), barokiniai Rákóczi, vadinamieji Baltieji rūmai (17 a., 1746 perstatyti, dabar menų institutas), secesijos stiliaus rotušė (20 a. pradžia).
Istorija
Įkurtas 9 a., 10 a. priklausė Kijevo Rusiai, nuo 1018 – Vengrijai (vengrų vadintas Munkácsu). 1086 sugriautas kumanų, 1241 – mongolų. 1396–1414 buvo valdomas Podolės kunigaikščio Teodoro Karijotaičio. 1445–97 vengrų didikų Hunyady giminės valda.
Nuo 14 a. pabaigos amatų ir prekybos centras. 1445 gavo Magdeburgo teises, tapo laisvuoju karališkuoju miestu. 16–17 a. priklausė Transilvanijai, nuo 17 a. pradžios – Habsburgams. 1685–88 ir 1703–11 sukilimų prieš Habsburgus centras.
1920 Mukačevo, kaip ir visa Pakarpatės Rusia, Trianono taika perduotas Čekoslovakijai. Pagal I Vienos arbitražą 1938 sugrąžintas Vengrijai. 1945 atiteko Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai. 17–18 a. ir nuo 2002 Mukačevo – unitų vyskupijos centras.
2271
-Munkacs