Mukdèno mšis, 1904–05 Japonijos–Rusijos karo mūšis. Vyko 1905 02 19–03 10 prie Mukdeno (dabar Šenjangas).
Pajėgos ir planas
1905 01, kapituliavus Port Artūro įgulai, Rusijos kariuomenės padėtis Mandžiūrijoje labai pablogėjo. Japonijos kariuomenė (vyriausiasis vadas I. Ojama), sustiprinta nuo Port Artūro permesta armija, turėjo 271 000 karių, 1062 pabūklus, 200 kulkosvaidžių. Rusijos kariuomenė (vyriausiasis vadas A. Kuropatkinas), sudaryta iš 3 armijų, turėjo 293 000 karių, 1475 pabūklus, 56 kulkosvaidžius; ji buvo išsidėsčiusi 140 km frontu į pietus nuo Mukdeno. Japonijos karinė vadovybė planavo apsupti ir sutriuškinti Rusijos kariuomenę iki atvyks jos naujos pajėgos iš krašto gilumos ir priversti pradėti taikos derybas.
Mūšio eiga
1905 02 19 Japonijos 5‑oji armija puolė Rusijos kariuomenės kairįjį flangą (1‑ąją armiją). A. Kuropatkinas į šį mūšio ruožą metė visus rezervus. 02 26 Japonijos 3‑oji armija puolė Rusijos kariuomenės dešinįjį flangą (2‑ąją armiją). Rusijos kariuomenė buvo nustumta iki Mukdeno. 03 07 A. Kuropatkinas įsakė Rusijos kariuomenei trauktis už Huanghės upės. 03 09 Japonijos kariuomenė pralaužė Rusijos 1‑osios armijos frontą. Rusijos kariuomenei iškilo pavojus būti apsuptai ir ji 03 10 pradėjo trauktis. Rusijos pagrindinėms jėgoms pavyko pasitraukti iki Tielingo, vėliau ir iki Sipingo (200 km į šiaurę nuo Mukdeno).
Rusijos kariuomenė traukiasi iš Mukdeno (1905 03 10)
Nuostoliai ir reikšmė
Per mūšį Rusijos kariuomenė neteko apie 89 000 karių (žuvo apie 59 000, apie 30 000 pateko į nelaisvę), Japonijos – apie 71 000. Vis dėlto Japonija galutinai sumušti Rusijos kariuomenės nepajėgė. Mukdeno mūšis buvo paskutinis didelis Japonijos–Rusijos karo susirėmimas sausumoje. Karo veiksmai vyko 150 km frontu. Tai reiškė klasikinių mūšių epochos pabaigą ir didelių frontinių operacijų pradžią. Rusijos kariuomenės pralaimėjimas ir didelis žuvusiųjų skaičius sukėlė visuomenės pasipiktinimą, turėjo įtakos kilti Rusijos 1905–07 revoliucijai.