mundai

mùndai, Azijos tautų (birhorų, džuangų, gadabų, ho, karijų, korkų, mundarų, mundų, santalų, savarų ir kitų) grupė. Daugiausia gyvena Vidurio ir Rytų Indijoje. 20 a. pabaigoje iš viso buvo apie 9 mln. mundų. Kaba mundų kalbomis, t. p. – hindi, bengalų, orijų ir kitomis gretimų tautų kalbomis. Tikintieji hinduistai, krikščionys; dalis mundų laikosi tradicinių animistinių tikėjimų (protėvių, dvasių, Saulės, Deivės Motinos kultai). Svarbiausias verslas – ariamoji ir lydiminė žemdirbystė (ankštiniai augalai, kukurūzai, ryžiai, soros), verčiasi ir upine žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Amatai: pynimas, puodininkystė, medžio apdirbimas. Mundai turi tautinę inteligentiją, veikia judėjimas Džarkhandas, siekiantis autonomijos. Į dabartinės Indijos teritoriją mundų protėviai (eneolito vadinamieji varinių lobių ir geltonosios keramikos kultūros atstovai) trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų atsikėlė iš Pietryčių Azijos.