Mùndos mšis, Cezario ir konservatyvių respublikonų (Pompėjaus Didžiojo šalininkų) kariuomenių mūšis, įvykęs 45 03 17 pr. Kr. prie Mundos miesto (Pietų Ispanija) per Romos pilietinį karą (49–45 pr. Kr.).
Cezaris turėjo 40 000, respublikonai – 70 000 karių (vadai Titas Labienas, Pompėjaus Didžiojo sūnus Gnėjus Pompėjus ir kiti). Cezaris kairiajame sparne išrikiavo sąjungininko Mauritanijos karaliaus Bogudo 9000 raitelių. Respublikonai 13 legionų sutelkė gerai įtvirtintoje stovykloje dešiniajame sparne, kairiajame – 12 000 raitelių ir lengvųjų pėstininkų. Mūšio pradžioje nei viena pusių neturėjo didesnės persvaros. Abiejų kariuomenių vadai prisijungė prie kovojančiųjų. Cezario skatinami legionieriai ėmė spausti priešo gretas. Bogudo raiteliams sėkmingai atakavus priešininkų kariuomenės užnugarį ir Cezario legionieriams užėmus jų stovyklą, respublikonų kariai pradėjo trauktis. Juos vijosi ir žudė Cezario legionieriai. Per Mundos mūšį žuvo apie 30 000 respublikonų ir apie 1000 Cezario karių. Manoma, šis mūšis – įnirtingiausias ir žiauriausias senovės Romos pilietinio karo mūšis. Grįžęs į Romą Cezaris buvo paskelbtas diktatoriumi (dešimčiai metų), 44 pr. Kr. – diktatoriumi iki gyvos galvos.
Cezario triumfas (Matthäuso Meriano graviūra iš Johanno Ludwigo Gottfriedo Historische Chronica, 1630)
Mundos mūšis aprašytas Cezario Ispanų karo užrašuose (Commentariis de bello Hispaniensi), istorikų Apiano, Plutarcho veikaluose.