mundų kalbos

mùndų kabos, austroazijiečių šeimos vakarų šakos (grupės) kalbos. Priskiriama 17–22 kalbos.

Paplitimas

Daugiausia vartojamos šiaurės rytinėje ir centrinėje Indijos dalyse – Biharo, Džharkhando, Orissos, Vakarų Bengalijos, Maharaštros, Madhja Pradešo, Andhra Pradešo valstijose, t. p. Bangladeše, Butane, Nepale. Kalbančiųjų apie 10 mln. (21 a. pradžioje).

Skirstymas

Dažniausiai skiriamos trys mundų kalbų grupės – šiaurės (santalų kalba, apie 6 mln., mundarių kalba, apie 2 mln., ho kalba apie 1,1 mln., korkų kalba, apie 0,5 mln. ir kitos), vidurio (kharijų kalba, apie 0,3 mln., džuangų kalba, apie 50 000; šios kalbos artimesnės šiaurės grupės kalboms) ir pietų (savarų, sorų kalba, apie 0,3 mln., bondų kalba, apie 9000, gatų, gtų, gatakų kalba, apie 3500 ir kitos).

Gramatikos ypatybės

Būdinga 3 eilių (priešakinės, užpakalinės ir vidurinės) balsių sistema, specifiniai atvirieji ir uždarieji (beveik visose kalbose dar ir ilgieji bei trumpieji) balsiai a ir e. Skiriami skardieji ir duslieji priebalsiai. Turi nazalizuotus sonantus w, j, r. Žodžio pradžioje ir pabaigoje kelių priebalsių samplaikos nebūdingos. Darybiškai neskaidomi žodžiai dažniausiai yra dviskiemeniai. Mundų kalbos turi ryškių agliutinacinių analitinių požymių. Žodžio šaknis gali prisijungti iki 10 skirtingų afiksų, turinčių vis kitą reikšmę. Žodžių darybai būdinga afiksacija (dažna infiksacija, reta sufiksacija), sudūrimas. Dažna visiškoji ir dalinė reduplikacija, kuri atlieka ir žodžių (daiktavardis), ir formų (veiksmažodis) darybos funkcijas. Kitaip negu kitų austroazijiečių kalbų mundų kalbų sudėtinga priesaginių veiksmažodžių sistema (priesagos rodo veiksmažodžių laiką, nuosaką, veikslą), sakinio gale dažniausiai yra veiksmažodis. Turi gramatinę skaičiaus kategoriją (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita). Būdinga sakinio schema – aplinkybė, subjektas, objektas, subjektas arba jį keičiantis įvardis prieš veiksmažodį, veiksmažodis ir sakinio pabaigos dalelytė, rodanti predikatyvumą. Mundų kalbų leksikai ir gramatikai poveikį turėjo indoeuropiečių indų kalbų šakos ir dravidų šeimos kalbos.

Raštas

Dauguma mundų kalbų kalbų turi raštą lotyniškomis raidėmis, nors yra vartojamas ir devanagari rašto tipas su savitais diakritiniais ženklais. Yra mundų kalbų kalbų, neturinčių rašto. Visos mundų kalbos vartojamos dvikalbystės arba daugiakalbystės sąlygomis, tik didžiausia santalų kalba kai kuriose Indijos valstijose turi regioninės kalbos statusą, ja kuriama grožinė literatūra.

85