mundurùkai, Pietų Amerikos indėnų gentis. Gyvena Vidurio Brazilijoje į rytus nuo Tapajóso upės aukštupio ir Tapajóso bei žemutinės Madeiros tarpupyje. 21 amžiaus pradžioje buvo apie 1000 mundurukų. Kaba mundurukų (tupių ir kalbos), portugalų kalbomis. Dauguma tikinčiųjų katalikai, dalis – animistai (vyrauja protėvių kultas). Svarbiausi verslai – lydiminė žemdirbystė (manijokai, dioskorėjos, batatai, kukurūzai, pupelės, bananai, ryžiai, bulvės, cukranendrės, moliūgai, ananasai, vilnamedžiai, pipirai), žvejyba, medžioklė, maisto rinkimas. Kelios dešimtys mundurukų patrilinijinių toteminių giminių sudaro dvi apeiginiais ryšiais susijusias vadinamųjų baltųjų ir raudonųjų egzogamines fratrijas. Mundurukų kaimų vyrai turi su protėvių kultu siejamus tris šventuosius trimitus. Iki 20 amžiaus pradžios buvo paplitusi galvų medžioklė (su priešų galvomis trejus metus būdavo atliekamos religinės apeigos). Gausi tautosaka (pagrindinis mitų herojus protėvis Karukasaibė).
19 amžiuje mundurukai buvo stipri ir gausi indėnų gentis (1819 buvo 18 000–40 000 žmonių). 1768 užmezgė ryšius su europiečiais (portugalais). Iki 1795 puldinėjo jų gyvenvietes Amazonėje. Vėliau portugalų kurstomi kariavo su gretimomis kaijahibų ir mura indėnų gentimis. Tuo metu didelė mundurukų genties dalis persikėlė į Tapajóso vidurupio ir Madeiros žemupio regionus. 19 amžiaus pabaigoje buvo brazilų asimiliuoti.