municpijas (lot. municipium), senovės Romoje – savavaldė miesto bendruomenė. Ankstyviausias žinomas – Tuskulo (Lacijuje) municipijas.
Iš pradžių (nuo 4 a. pr. Kr.) municipijo nariai buvo laikomi Romos piliečiais, bet neturėjo balso teisės. Romos valstybei plečiantis municipijo gyventojai buvo priimami į tribas ir įgydavo visas politines teises. Jie kasmet rinkdavo municipijo vykdomąją valdžią (po du duumvirus ir edilus, kuriems patarinėjo vietinės aristokratijos tarybos paskirti dekurionai).
Svarbiausi municipijų pajamų šaltiniai buvo bendruomenės turtingų narių aukos, prekybos mokesčiai, pajamos iš miestui priklausančios žemės. Municipijai negalėjo kaldinti pinigų, paklusdavo Romai užsienio politikos srityje.
Ilgainiui visų lotynų ir kitų italikų municipijų nariai gavo visas politines teises. Municipijais tapo daug graikiškai kalbančių rytinių provincijų miestų.