Münster (Miùnsteris), Münster in Westfalen (Vestfãlijos Miùnsteris), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į šiaurę nuo Dortmundo, prie Aa upės ir Dortmundo–Emso kanalo.
317 700 gyventojų (2021).
Upių uostas. Pro Münsterį eina Dortmundo–Osnabrücko geležinkelis ir plentas. Münsterio‑Osnabrücko oro uostas (25 km į šiaurę nuo Münsterio, netoli Greveno).
Žemės ūkio mašinų gamyba, chemijos (farmacijos, gumos), statybinių medžiagų, tekstilės, stiklo, medienos apdirbimo, baldų, poligrafijos, maisto pramonė. Galvijų prekyba (mugės). Turizmas. Münsterio universitetas, taikomųjų mokslų universitetas, meno akademija, katalikiškoji specialioji aukštoji mokykla (politechnikos kolegija), viešojo administravimo, policijos aukštosios mokyklos. Biblioteka. Miesto (muzikinis, dramos, šokio, vaikų, jaunimo), varjetė teatrai.
Vestfalijos meno ir kultūros istorijos, Vestfalijos gamtos istorijos (su planetariumu), Vestfalijos arklių (Hippomax), Vakarų Prūsijos, universiteto geologijos ir paleontologijos, mineralogijos, Biblijos, Pablo Picasso grafikos, kiti muziejai; Mühlenhofo (Vestfalijos kaimo) skansenas. Botanikos ir zoologijos sodai, delfinariumas.
Architektūra
Šv. Pauliaus katedra Münsteryje
Sakraliniai pastatai: Šv. Pauliaus katedra (1225–64, 1543 astronominis laikrodis), bažnyčios – Šv. Liudgerio (apie 1200), Šv. Servacijaus (1225–50), Šv. Lamberto (1340), Überwasseno (1346), Šv. Petro (1597), Šv. Egidijaus (1729), Šv. Klemenso (1753, abiejų architektas J. C. Schlaunas, atstatyta 1956). Gotikinė rotušė (14 a.), gildijos namai Krameramtshaus (1589), gyvenamasis namas Rüschhaus (1748), Erbdrostenhof (1757), Vyskupų (1784, abiejų architektas J. C. Schlaunas), Teatro (1955, architektas H. Deilmannas ir kiti), Teismo (1986) rūmai, biblioteka (1993, architektūrinė bendrovė Bolles‑Wilson & Partner), prekybos centras Münsterio arkados (2006, architektūrinė bendrovė Kleihues + Kleihues). Per II pasaulinį karą dauguma pastatų sugriauta, vėliau atstatyta.
2271
Istorija
Münsteris pirmąkart paminėtas 793, vadintas Mimigernafordu (tvirtovė prie Aa upės), į kurį Karolis Didysis pasiuntė fryzą šv. Liudgerį, kad šis skleistų krikščionybę tarp saksų. Nuo 804 vyskupijos centras. Pagal šv. Liudgerio čia pastatydintą vienuolyną (lotyniškai monasterium) 1068 pavadintas Münsteris. 1137 gavo miesto teises.
Münsteris buvo svarbių kelių sankirtos vieta, dėl to 13–14 a. tapo įtakingu Hanzos prekybinės sąjungos nariu. Jono Leideniečio vadovaujami anabaptistai 1534 mieste paskelbė vadinamąją Tūkstančio metų karalystę (Münsterio komuna). 1535 Münsterį užėmė jungtinė katalikų ir protestantų kariuomenė, Jonas Leidenietis ir du jo bendražygiai nubausti mirtimi (metaliniai narvai, kur jie buvo laikomi, išliko Šv. Lamberto bažnyčioje).
1648 čia pasirašyta Trisdešimties metų karą (1618–48) užbaigusi Vestfalijos taikos sutartis. 1802 užimtas Prūsijos kariuomenės. 1815 tapo Vestfalijos provincijos centru.
Per II pasaulinį karą čia buvo daug Vokietijos kariuomenės dalinių, miestas smarkiai bombarduotas, sugriauta 63 % pastatų (beveik visas senamiestis). Atstatytas senuoju stiliumi.
Lietuviai
Pirmieji lietuviai į Münsterį atvyko 1945 rudenį. Jie nesudarė atskiros lietuvių pabėgėlių stovyklos, gyveno kareivinėse, vadinamojoje Munoje. 1945 08 Münsteryje gyveno 400 lietuvių, veikė lietuvių pradžios mokykla, lietuviai katalikai turėjo savo koplyčią (kapelionai kun. A. Valiuška ir B. Ramanauskas). Veikė meno mėgėjų būrelis, choras (vadovas V. Motiekaitis), vairuotojų kursai. 1946 07 beveik visi lietuviai iš Münsterio buvo perkelti į Hanau lietuvių pabėgėlių stovyklą. Buvo leidžiami laikraščiai: Miunsterio lietuviai (1945), Dienos žinios (1945–46), žurnalai Bizūnas, Proaušriai, Varpas (visi 1946).