muntingija

muntngija (Muntingia), muntingijinių (Muntingiaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis – uoginė muntingija (Muntingia calabura). Muntingija paplitusi Meksikoje ir Pietų Amerikoje, kitur – auginama. Neaukštas, 7–12 m aukščio medis su žemyn svyrančiomis šakomis. Lapai kiaušiniški arba plačiai lancetiški, jų kraštas pjūkliškai dantytas. Žiedai balti, pavieniai ar po kelis išaugę lapų pažastyse. Vaisius – raudona, 1–1,5 cm skersmens uoga su daug smulkių sėklų. Uogos saldžios, sultingos, valgomos šviežios, iš jų spaudžiamos sultys ir gaminamas džemas, marmeladas. Iš lapų verdama arbata. Liaudies medicinoje žiedai ir lapai vartojami žarnyno ligoms gydyti. Mediena rausvai raudona, kieta ir lengva, naudojama namų apyvokos daiktams gaminti ir apdailai. Iš karnienos plaušų pinami dembliai.

uoginė muntingija

849