mūrinės konstrukcijos

mūrinis arkinis tiltas per Danės upę Kretingalėje

mrinės konstrùkcijos, statiniai arba jų konstrukciniai elementai, pagaminti iš mūro. Gerai laiko gniuždymo apkrovas. Būna laikančiosios ir atitvarinės. Pagal gamybos būdą skiriamos vientisinės, sudėtinės (sluoksniuotosios), stambiablokės ir stambiaplokštės mūrinės konstrukcijos. Vientisinis akmenų mūras tinka pramoninėms, hidrotechninių statinių požeminėms konstrukcijoms, pastatų pamatams, tvoroms, tiltų atramoms ir pamatams, kai kada iš jo daromos ir tiltų (arkinės), pastatų (skliautinės) perdangos. Iš keraminių ir silikatinių plytų ir blokų vientisinio mūro mūrijamos pastatų išorinės ir vidinės sienos, stulpai, kolonos, pertvaros, skliautai, arkos, arkinės ir pleištinės sąramos, iš sudėtinio (sluoksniuotojo) mūro – daugiausia pastatų išorinės sienos.

Stambiablokės sienos mūrijamos iš didelių lengvojo betono, keraminių ir plytinių blokų (1–4 blokų eilės tarp perdangų) jungiant juos stipresniu (2,5–10 MPa) negu mūrijant plytas arba akmenis skiediniu. Stambiaplokštėms mūrinėms išorinėms sienoms naudojamos vibruoto plytų mūro dvisluoksnės ir trisluoksnės plokštės su standžia šilumos izoliacija, vidinėms – vientisinio vibruoto plytų mūro plokštės. Mūriniai skliautai, arkos, sąramos buvo svarbiausios laikančiosios konstrukcijos iki 19 a. pabaigos (gelžbetonio išradimo).

207