Mùrmansko konvòjai, Sąjungininkų (daugiausia Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) transporto ir juos saugančių karo laivų vilkstinės per Antrąjį pasaulinį karą.
Konvojai iš Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų uostų į Murmanską, vėliau – į Archangelską ir kitus SSRS šiaurės uostus gabeno ginklus, šaudmenis, maistą ir kitas prekes (nuo 1941 11 – pagal lendlizą). Konvojai dažniausiai buvo formuojami Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje jūrų bazėje Hvalfjörðuro fjorde (Islandija), nuo 1942 09 – dar ir Didžiosios Britanijos karinėje jūrų bazėje Loch Ewe (Škotija).
Konvojai plaukė 1941 08–1945 03 (išskyrus 1942 07–09 ir 1943 03–11) dažniausiai du kartus per mėnesį. Kelionė trukdavo 10–14 parų. Konvojų kelias ėjo aplink Vokietijos okupuotą Norvegiją; išvykstančias ir grįžtančias vilkstines nuolat puldinėjo joje įsikūrusios Vokietijos karinės oro ir jūrų pajėgos. Konvojų saugumu daugiausia rūpinosi Didžiosios Britanijos karinės jūrų ir oro pajėgos. 1942 07 į Murmanską plaukiantis konvojus nukentėjo labiausiai iš visų per II pasaulinį karą užpultų konvojų: iš 35 laivų nuskandinta 24. Sudėtingos navigacijos sąlygos (stiprios Arkties vandenyno srovės, dreifuojantys ledlaukiai, štorminiai vėjai, audros, poliarinės nakties tamsa) sunkino konvojaus laivų plaukimą, jų saugumą. Iš viso buvo 78 konvojai, kurie pervežė daugiau kaip 4 mln. t krovinių (tai sudarė apie 22 % visų SSRS iš Sąjungininkų gautų prekių).
transporto ir karo laivai (Convoy PQ 17) Hvalfjörðuro fjorde prieš išplaukiant į Murmanską (1942 05)