Murray Gell‑Mann
Gell‑Mann Murray (Maris Gèlis‑Mãnas) 1929 09 15Niujorkas 2019 05 24Santa Fe (Naujosios Meksikos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas teoretikas. Žydų kilmės. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1960), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1964), Londono karališkosios draugijos (1978) narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1948 baigė Yale’io universitetą, 1951 Masačusetso technologijos institute įgijo daktaro laipsnį. 1951–53 dirbo Ilinojaus universitete, 1952–54 dėstė Čikagos universitete, 1955–93 – Kalifornijos technologijos, nuo 1993 Santa Fe institute; profesorius (1956).
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų sritys: branduolio fizika, elementariųjų dalelių fizika, kvantinė lauko teorija. Pradėjo vartoti elementariosios dalelės kvantinio skaičiaus – keistumo – sąvoką, atrado keistumo tvermės dėsnį. Sukūrė elementariųjų dalelių klasifikacijos schemą, neutraliųjų K mezonų teoriją, su R. Ph. Feynmanu sukūrė silpnosios sąveikos teoriją. Elementariąsias daleles suklasifikavo į krūvinius dubletus ir supermultipletus; nuspėjo omega minus hiperono buvimą ir jo savybes (atrastas 1964). Iškėlė kvarkų, vėliau gliuonų hipotezę.
Apdovanojimai
Nobelio fizikos premija (1969).