Mùrsija (Murcia), miestas Ispanijos pietryčiuose; Mursijos autonominės srities ir provincijos centras.
Mursijos panorama; priekyje – Švč. Mergelės Marijos katedra
453 300 gyventojų (2019; aglomeracijoje 600 500 gyventojų).
Mursija įsikūrusi abipus Seguros upės (teka į Viduržemio jūrą), netoli jos ir Guadalentíno santakos. Geležinkeliai ir plentai į Madridą, Cartageną, Alicantę, Lorcą. Mursijos‑San Javiero oro uostas (45 km į pietryčius nuo Mursijos).
Maisto (vyno, aliejaus, malimo, vaisių ir daržovių konservavimo), tekstilės (šilko, medvilnės), odos, baldų, popieriaus, chemijos (plastikų, gumos, pesticidų, dažų), keramikos pramonė. Mursijos apylinkėse – intensyvioji žemdirbystė.
Turizmas (iškilminga Didžiosios savaitės šventė, tarptautinis Viduržemio pajūrio folkloro festivalis).
Universitetas (įkurtas 1915). Katedros, archeologijos, Salzillo (Didžiosios savaitės procesijų polichrominių skulptūrų), Mursijos provincijos dailės, folklorinių drabužių ir kiti muziejai. Teatras. Koridos arena. Kazino (nuo 1847).
Miesto teritorijai priklauso dalis Carrascoy ir El Vallės regioninio parko.
2271
Architektūra
Senamiestis išsidėstęs aplink barokinę kardinolo Bellugos aikštę. Švč. Mergelės Marijos katedra (1467, po 18 a. rekonstrukcijos buvo pastatytas puošnus ispanų baroko fasadas, architektas J. Bortas, interjeras daugiausia gotikinis, po altoriumi palaidota karaliaus Alfonso X Išmintingojo širdis) su rokokine neoklasicistine 95 m aukščio varpine (1791, 25 varpai; viena aukščiausių varpinių Ispanijoje). Šalia – manierizmo stiliaus kardinolo Bellugos rūmai (18 a., dar vadinami vyskupų rūmais), naujasis rotušės priestatas (1998, architektas R. Moneo). Šv. Antano katalikiškasis universitetas (17 a. pradžia, architektas A. de San José; iki 1996 Šv. Jeronimo vienuolynas), eklektiškas J. Romea teatro pastatas (1862).
2271
Istorija
Žmonių čia gyventa nuo 3 a. pr. Kr., bet Ispaniją valdant romėnams Mursijos pavadinimas nežinomas, manoma, galėjo būti Vergilija. Pasak arabų geografo Jakuto, naują vardą miestui suteikė Omejadų dinastijos Kordobos emyras Abd ar Rachmanas II, kuris paskelbė Mursiją provincijos centru. Mieste įrengta vandens kanalų sistema, jis suklestėjo. 1031 žlugus Kordobos kalifatui Mursija atiteko Almerijos, vėliau Valensijos valdovui. Nuo 1063 nepriklausomos Mursijos karalystės (viena iš Taifų karalysčių) sostinė. 1243 ją prisijungė Kastilijos karalius Ferdinandas III Šventasis (į miestą įžengė jo sūnus, būsimasis karalius Alfonsas X Išmintingasis, 1266 jis Mursijai suteikė fuerą; į miestą atsikėlė daug gyventojų iš Katalonijos ir Provanso).
18 a. čia klestėjo šilko verslas. 1651, 1879 ir 1907 Mursija labai nukentėjo nuo potvynių, 1829 – nuo žemės drebėjimo. Nuo 1838 provincijos, nuo 1982 ir autonominės srities centras.
2271