Mūšà (latv. Mūsa), upė Lietuvoje (Joniškio rajono, Pakruojo rajono ir Pasvalio rajono savivaldybių teritorijoje) ir Latvijoje. Ilgis 157 km (Lietuvoje 139,3 km), baseino plotas 5463 km2 (Lietuvoje 5268,8 km2).
Antano Smetonos tiltas per Mūšą ties Ustukiais
Prasideda Mūšos tyrelio pelkės pietiniame pakraštyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Šakynos. Teka Mūšos–Nemunėlio ir Žiemgalos žemuma, Linkuvos kalvagūbrio pietiniu pakraščiu į pietryčius, nuo Daugyvenės žiočių krypsta į šiaurės rytus, ties Pasvaliu Mūša kerta Linkuvos galinės morenos kalvagūbrį, įtekėjus Lėveniui pasuka į šiaurę, šiaurės vakarus. 6 km teka Lietuvos–Latvijos siena, 18 km per Latviją. Ties Bauske Mūša susilieja su Nemunėliu į Lielupę. Didžiausi intakai (visi dešinieji): Kulpė, Šiladis, Kruoja, Daugyvenė, Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Jiešmuo, Tatula, Čeriaukštė. Slėnis išryškėja įtekėjus Kruojai. Slėnio plotis 200–400 metrų. Aukštupyje, iki Mekių, vaga reguliuota. Vagos plotis: aukštupio 6–14 metrų, vidurupio 30–40 m, žemupio 50–60 m; gylis 1–2 m, kai kur iki 4 metrų. Vidutinis nuolydis 0,47 m/km. Srovės greitis 0,1–0,4 m/s.
Baseine vyrauja sunkiai vandenį praleidžiantys gruntai, Mūšos vaga yra negiliai įsirėžusi, todėl požeminis maitinimas negausus – apie 10 % metinio nuotėkio. Pavasario potvynio tūris sudaro apie 50 %, lietaus – 40 % metinio nuotėkio. Upei būdingi pavasario potvyniai ir nedideli vasaros bei rudens poplūdžiai (kartais jie būna didesni už pavasario potvynius).
Debitas: ties Miciūnais (118 km nuo žiočių) – vidutinis 4,26 m3/s, didžiausias 147 m3/s, ties Ustukiais (56 km nuo žiočių) – vidutinis 10,5 m3/s, didžiausias 542 m3/s, ties Bauske (1,4 km nuo žiočių) – vidutinis 25,0 m3/s, didžiausias 884 m3/s. Vidutinis daugiametis debitas žiotyse 26,0 m3/s. Per metus Mūša nuplukdo į Lielupę vidutiniškai 0,79 km3 vandens. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: Miciūnuose vidutinė 2,2 m, didžiausia 3,1 m, Ustukiuose vidutinė 2,8 m, didžiausia 4,5 m, Bauskėje vidutinė 2,1 m, didžiausia 3,8 metro. Dvariūkuose (81 km nuo žiočių) ir Švobiškyje (74 km nuo žiočių) įrengti tvenkiniai. Ustukiuose (56,1 km nuo žiočių; atidaryta 1957) ir Žilpamūšyje (42 km; 2000) prie Mūšos veikia vandens matavimo stotys; 1945–2000 veikė Miciūnuose.
Dalis Mūšos aukštupio priklauso Mūšos tyrelio draustiniui. Raudonpamūšio ir Skalių kalno dolomito atodangos paskelbtos gamtos paminklais. Dešiniajame krante, prie Šimonių, yra Šimonių piliakalnis, kairiajame krante, prie Mūšos ir Kamaties santakos, yra Saudogalos piliakalnis.
Raudonpamūšio dolomito atodanga
Mūša prie Pasvalio
1039