mušameji mùzikos instrumeñtai, muzikos instrumentai, pavadinti pagal garso išgavimo būdą – mušimą arba į jį panašų veiksmą.
Mušama plaktukais, kuokelėmis, virbais, šluotele, pirštais (pirštų galais, krumpliais), delnais ir kitaip. Garsas išgaunamas mušant įtemptą membraną, stangrų kūną (metalinį, medinį, akmeninį) arba įtemptą stygą.
Mušamiesiems muzikos instrumentams priklauso membranofonai, dalis idiofonų ir kai kurie chordofonai (fortepijonas, cimbolai). Dažnai skirstomi į toninius, arba apibrėžto garso aukščio (timpanai, ksilofonas, varpai, varpeliai, skrabalai, čelesta, fortepijonas, cimbolai), ir ritminius, arba neapibrėžto garso aukščio (būgnas, trikampis, tamtamas, kastanjetės, lėkštės, kelmas), mušamuosius muzikos instrumentus. Kai kurie mušamieji chordofonai (fortepijonas) ir idiofonai (čelesta, kariljonas) turi klavišinį plaktukų mechanizmą. Mušamuosius idiofonus pagal vibratorių tipą galima skirstyti į lazdelinius (trikampis, ksilofonas, marimba) ir plokštelinius (lėkštės, gongai, kastanjetės). Orkestrų ir ansamblių mušamieji muzikos instrumentai dar vadinami perkusiniais muzikos instrumentais.
perkusiniai muzikos instrumentai
L: J. Kazlauskas Muzikos instrumentai ir partitūra Vilnius 1975; G. Dmitriev Udarnye instrumenty: traktovka i sovremennoe sostojanie Moskva 1991.
1860