muškiẽtininkai, muškietomis ginkluoti pėstininkai. Atsirado 16 a. pirmoje pusėje Ispanijoje. Ispanų kariniuose daliniuose – tercijose – sudarė pėstininkų mažumą. Juos dengdavo ietininkai (pikinieriai) – ilgomis ietimis ginkluoti kariai. Priešui dar nepriartėjus jie išeidavo į rikiuotės priekį, iššaudavo ir grįždavo už pikinierių. Ilgainiui didėjant muškietų greitošaudai ir atsiradus naujiems šaudymo būdams (pvz., Nyderlandų kontrmaršui), muškietininkų daugėjo. 17 a. pirmoje pusėje Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo kariuomenėje jie jau sudarė pėstininkų daugumą. 17 a. pabaigoje muškietas pakeitus titnaginiais šautuvais nebenaudotas ir muškietininkų pavadinimas. Jis išliko ir vėliau tose šalyse, kur titnaginiai šautuvai – flintos – buvo vadinami muškietomis (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose).
17 a. Prancūzijos muškietininkas (ofortas, dailininkas J. Callot)