muškiẽtininkai, kariniai daliniai ir padaliniai. 17 a. pirmoje pusėje Prancūzijos karalius Liudvikas XIII vietoj karabinierių įkūrė karaliaus gvardijos muškietininkų kuopą, kurioje tarnavo nekilmingų arba neturtingų bajorų vaikai. Netrukus tokią kuopą įkūrė ir kardinolas A. J. de Richelieu. Muškietininkai pasižymėjo kovingumu, nes tarnyba jiems buvo vienintelis būdas išgarsėti ir praturtėti. 1661 abi kuopos buvo sujungtos į 2 kuopų gvardijos muškietininkų pulką (išformuotas 1776, vėliau kelis kartus trumpam atkurtas). Rusijos kariuomenėje 18 a. muškietininkais buvo vadinami linijiniai pėstininkų daliniai.
1732 Abiejų Tautų Respublikos ir Saksonijos valdovas Augustas II Lenkijos ir Lietuvos bajoraičiams, kaip mokomąjį padalinį, įsteigė grandmuškietininkų kuopą, kuri buvo dislokuota Dresdene. Siekta bajorus suartinti su dinastija ir išmokyti juos reguliariosios kariuomenės karių įgūdžių. 1733 valdovui mirus padalinys buvo išformuotas. Tokios paskirties grandmuškietininkų kuopoje, kurią savo milicijoje įsteigė ir Jeronimas Florijonas Radvila, tarnavo baudžiauninkų vaikai.
2156