muskovitas

muskovtas (it. Musca – Maskva, iš kur mineralas buvo įvežamas į Vakarų Europą), silikatų klasės, sluoksniuotų aliumosilikatų poklasio žėručių grupės mineralas KAl₂[AlSi₃O₁₀](OH,F)₂. Kristalai monoklininės singonijos, lentelių arba plokštelių formos, nuo labai smulkių iki kelių kvadratinių metrų ploto. Dažniausiai sudaro tarpusavyje suaugusių lapelių, grūdelių arba žvynelių masyvius sluoksniuotus agregatus. Atskiri lapeliai bespalviai, skaidrūs. Žalios spalvos muskovitas (su chromo priemaiša) vadinamas fuksitu. Blizgesys stiklo. Šilkinio blizgesio ypač smulkiakristalis muskovitas vadinamas sericitu. Kietumas 2–3. Tankis 2760–3100 kg/m³. Skalumas tobulas viena kryptimi, lengvai skyla į atskirus plonus lapelius. Susidaro magminėse (granituose), hidroterminėse‑pneumatolitinėse (pegmatituose, greizenuose), metamorfinėse (kristaliniuose skalūnuose) uolienose. Dažniausiai naudojamas kaip elektros izoliacinė ir termoizoliacinė medžiaga, keramikos, chemijos pramonėje. Telkinių yra Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Rusijoje ir kitur.

muskovito kristalų sąauga (viršuje – berilo kristalas)

Lietuvoje muskovitas randamas kristalinio pamato uolienose, rieduliuose ir daugelyje terigeninių uolienų.

2961