mùskusas (lot. muscus), savito kvapo kai kurių gyvūnų išskiriama medžiaga.
Gyvūnų (kabargų, avijaučių, kurmėnų, ondatrų, bebrų, krokodilų, vėžlių, viverų) patinų egzokrininių liaukų išskiriamo muskuso didžiąją dalį sudaro makrocikliniai ketonai (muskonas, cibetonas, dihidrocibetonas), t. p. yra baltymų, riebalų, cholesterolio, įvairių druskų. Gyvūnai muskusu žymi užimamą teritoriją, lytį, pasirengimą poruotis, vandens žinduoliai juo tepa kailį. Net labai maži muskuso kiekiai suteikia parfumerijos gaminiams egzotišką kvapą, todėl jis buvo vertinamas taip pat kaip auksas (1 kg muskuso gauti reikėdavo sumedžioti 30 000 kabargų; nuo 1973 šiuos gyvūnus uždrausta medžioti visame pasaulyje). Muskuso kvapą turi kai kuriuose augaluose, pvz., vaistinės šventagaršvės šaknyse, muskusinio hibisko sėklose, esantys eteriniai aliejai. Muskuso kvapo junginiai gaunami sintezės būdu, pvz., 4‑tret‑butil‑3‑metoksi‑2,6‑dinitrotoluenas (ambros muskusas). Naudojamas parfumerijoje kvapui stiprinti, tibetiečių, kinų medicinoje, nuo 21 a. pradžios parfumerijos pramonė brangų gamtinį muskusą keičia sintetinėmis medžiagomis.
ambros muskusas
2178
836