musònai (pranc. mousson < arab. mausim – sezonas), bendrosios atmosferos cirkuliacijos didelio masto oro tėkmės, kurių vyraujanti kryptis dukart per metus keičiasi į priešingą kryptį arba artimą priešingai.Musonai susidaro dėl Saulės spinduliuotės prietakos, atmosferos slėgio ir atmosferos veiklumo centrų sezoninės kaitos žemynuose ir vandenynuose. Vasarą (birželį–rugsėjį) virš įšilusių žemynų susiformuoja žemo slėgio sritys (depresijos), subtropiniai vandenynų anticiklonai ir ekvatorinė depresija pasislenka į šiaurę. Žiemą (gruodį–kovą) virš atšalusių žemynų atmosferos slėgis išauga (susidaro anticiklonai), subtropiniai slėgio centrai ir ekvatorinė depresija pasislenka į pietus. Musoninė cirkuliacija yra uždaros makrogardelės pavidalo, kurios priežeminės atmosferos tėkmės (vasarą iki 4–7 km, žiemą iki 2–4 km aukščio) vadinamos musonu, o aukščiau pučiantis priešingos krypties vėjas – antimusonu. Musonai skirstomi į tropinius ir netropinius.
musoninės cirkuliacijos makrogardelė: A – aukštas slėgis, Ž – žemas slėgis
Tropiniai musonai susidaro tarp 25° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos. Ryškiausi – Rytų Afrikos–Šiaurės Australijos–Pietų Azijos sektoriuje. Vasarą ekvatorinė depresija (konvergencijos zona) pasislenka į Pietų Aziją (maždaug iki 25° šiaurės platumos) ir susilieja su Azijos depresija. Virš Indijos vandenyno sustiprėja anticiklonas, todėl įsivyrauja nuo vandenyno į sausumą pučiantys drėgni pietvakarių vėjai (vasaros musonai). Žiemą virš atvėsusio Azijos žemyno susidaro didžiulis Azijos anticiklonas, ekvatorinė depresija ir Indijos vandenyno anticiklonas išsidėsto piečiau pusiaujo, todėl įsivyrauja sausi šiaurės rytų vėjai, pučiantys iš Azijos žemyno (žiemos musonai) į Indijos vandenyną ir Pietų Kinijos jūrą. Toliau judėdamos į pietvakarius musonų atmosferos tėkmės pasiekia Indoneziją ir net kerta pusiaują. Tada jos įgauna šiaurės vakarų kryptį ir įsilieja į pusiaujo konvergencijos zoną. Vakarų Afrikoje tropinis musonas ryškiausių savybių turi Gvinėjos įlankos regione (tarp Kamerūno ir Liberijos). Vasarą čia vyrauja nuo Atlanto vandenyno pučiantys pietvakarių vėjai ir pasiekia apie 15° šiaurės platumos esančią ekvatorinės depresijos konvergencijos zoną (lietingasis sezonas). Žiemą, kai ekvatorinė depresija pasislenka arčiau pusiaujo, nuo Šiaurės Afrikos ima pūsti sausi šiaurės rytų vėjai. Rytų Afrikoje žiemą vyrauja šiaurės rytų, vasarą – pietryčių vėjai. Dėl šaltosios Somalio srovės vasaros musonai nuo Indijos vandenyno kritulių atneša mažiau nei į Pietryčių Aziją. Virš šaltosios srovės vyrauja pastovi atmosferos stratifikacija, todėl vasaros musonų pietryčių oro tėkmės neprisisotina drėgmės. Pvz., Somalio pusiasalio klimatas sausringas, per metus iškrinta 200–500 mm kritulių.
Netropinių musonų sritys yra Šiaurės ir Pietų pusrutulio subtropinėse (30–40°) platumose ir Eurazijos vidutinėse bei poliarinėse platumose. Jų susidarymą veikia skirtingi atmosferos veiklumo centrai. Azijos netropinių musonų makrogardelės žemyninėje dalyje yra Azijos atmosferos veiklumo centrai. Vasaros musonas Azijos rytuose ir Japonijos salyne susidaro tarp Azijos depresijos ir prie Azijos priartėjusio Havajų anticiklono gūbrio (nuo Ramiojo vandenyno į sausumą pučia rytų–pietryčių vėjai). Žiemos musonų makrogardelę sudaro Aleutų depresijos pietvakarinis slėnis ir Azijos anticiklonas (Rytų Azijoje vyrauja šalti šiaurės vakarų vėjai). Azijos šiaurinėje pakrantėje susidaro poliarinis musonas, vasarą čia vyrauja šiaurės, žiemą – pietų vėjai. Musoninių savybių atmoferos cirkuliacija t. p. turi Meksikos įlankoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose (žiemą vyrauja šiaurės vakarų vėjai, vasarą – pietryčių), Pietų Australijoje (birželį–rugsėjį šiaurės vakarų vėjai, gruodį–kovą pietryčių), Šiaurės Europoje (žiemą pietvakarių, vasarą šiaurės rytų vėjai).
Musonų sritims būdingas musoninis klimatas su ryškiu oro drėgnumo, debesuotumo ir kritulių sezoniškumu; vandenynuose susidaro musoninės srovės.
Pirmiausia musonais buvo vadinami sezoniniai vėjai Arabijos jūroje, 6 mėnesius pučiantys iš šiaurės rytų ir 6 iš pietvakarių. Vėliau musonais imta vadinti ir kitų Žemės rutulio vietų sezoninius vėjus, kurių vyraujančios kryptys sudaro vadinamąjį musoninį kampą – pasikeičia 120–180°.
1163