Mūšos tyrelio draustinis

Mūšõs týrelio draustnis, valstybinis telmologinis draustinis Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Plotas 1676 hektarai. Saugoma Mūšos tyrelio aukštapelkės natūrali dalis ir apypelkio miškai. Visą gamtinį kompleksą sudaro aukštapelkė (rytinėje draustinio dalyje; didžiąją jos dalį sudaro gailiniai pušynai), tarpinio tipo pelkė, žemapelkė, durpynai ir šlapi miškai (vyrauja juodalksnynai). Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūša ir Juodupis (Švėtės dešinysis intakas), rytinėje (aukštapelkėje) telkšo Miknaičių ežeras (plotas 5,7 ha; vienintelis natūralus Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje), yra mažų ežerėlių. Saugomi retieji augalai (baltijinė ir siauralapė gegūnės, šakotoji ratainytė) ir jų buveinės. Draustinyje gyvena baltieji kiškiai, lūšys (nuo 2006), vilkai, ūdros, bebrai, 4 rūšys roplių. Mūšos tyrelio draustinyje aptinkamos saugomos paukščių rūšys (šaukštasnapė antis, juodasis gandras, gervė, dirvinis sėjikas, didžioji kuolinga), randama retų vabzdžių rūšių (pelkinis satyras, baltamargė šaškytė, žalvarinis puošniažygis).

Miknaičių ežeras

Mūšos tyrelio pelkė – paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST; ribos sutampa su draustinio ribomis), – įtraukta į Natura 2000 tinklo teritorijų sąrašą.

Mūšos tyrelio draustinio pažintinio tako informacinis stendas

Mūšos tyrelio draustinis įsteigtas 1988 (apėmė 1463 ha plotą). 2015–19 įrengtas žiedinis pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis apie 8 km; lentų tako ilgis apie 6 km, ilgiausias Lietuvoje), informaciniai stendai, medinis apžvalgos bokštas (tako pradžioje). Draustinio teritorijoje yra Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais (1945–46) čia veikusios Lietuvos partizanų Genio rinktinės (vadovavo leitenantas Martynas Kliausius-Tautvydas) stovyklavietės ir štabo vieta (atidengta paminklinė lenta), Tyrelio akmuo (geologinis gamtos paveldo objektas, pagonių religinių apeigų vieta), koplytėlė.

1323

2271

Mūšos tyrelio draustinis (ilgiausias Lietuvoje pažintinis lentų takas)

baltamargė šaškytė

didžioji kuolinga