Mùspelis, Mùspelsheimas, skandinavų kosmogoniniuose mituose – ugnies ir karščio pasaulis, esantis į pietus nuo pirmapradės bedugnės Ginungagapo. Muspelio ribas gina liepsnojančiu kardu ginkluotas milžinas Surtas ir joks svetimšalis šiame pasaulyje neišgyvena. Iš Muspelio žiežirbų dievai sukūrę dangaus šviesulius. Eschatologiniuose mituose minimos Muspelio gentys ar jo sūnūs – vieni dievų priešų paskutiniame mūšyje, po kurio žus dievai ir visas pasaulis. Jie atvyksią iš rytų per vandenį laivu, kurį vairuosiąs Lokis. Išlikę pasakojimų, kad Muspelio sūnūs atjosią per Tamsųjį Mišką. Jo sūnums priklausantis laivas Naglfaris, padarytas iš mirusiųjų nagų, prasidėjus pasaulio žūčiai ims plaukti vairuojamas milžino Hriumo. Atsivėrus dangui iš jo išjosią Muspelio sūnūs, jiems vadovausiąs milžinas Surtas. Paskui jie josią dievų ir žmonių pasaulius jungiančiu vaivorykštės tiltu Bifrostu, kuris sugrius po jų kojomis, tada jų žirgai perplauksią plačias upes, jie atjosią į paskutinio mūšio lauką Vigridą ir kovosią vienu pulku. Žuvus dievams ir mūšiui baigiantis Surtas svies į žemę ugnį ir sudegins visą pasaulį.
2032