mutarotacija

mutarotãcija (lot. muto – keičiu + rotatio – sukimas), optiškai aktyvaus junginio (dažniausiai monosacharidų ir redukuojančiųjų oligosacharidų, laktonų) tirpalo tiesiškai poliarizuotos šviesos plokštumos savaiminis arba katalizatorių sukeltas sukimo kampo kitimas. Mutarotacija vyksta todėl, kad ištirpusios medžiagos pradinė atmaina iš dalies virsta kita, pvz., tik ką pagaminto α‑D-gliukozės tirpalo sukimo kampas +113°, o po kelių valandų +52,5°. Sukimo kampas kinta todėl, kad α‑D-gliukozė virsta β‑D-gliukoze (+18,5°), kol tarp jų nusistovi dinaminė pusiausvyra (38 % α‑D-gliukozės ir 62 % β‑D-gliukozės). Heksozių mutarotacija vyksta tol, kol nusistovi tautomerinė pusiausvyra tarp aldozių arba ketozių neciklinių, furanozinių ir piranozinių formų. Mutarotaciją spartina rūgštys, bazės ir katalizatoriai, pvz., 2-hidroksipiridinas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką