mutazilitai

mutaziltai (< arab.), musulmonų religinė teologinė mokykla; jos šalininkai. Veikė 8–10 a. Damaske, Bagdade, al Basroje. Suklestėjo 9 a. pirmoje pusėje, ypač valdant Abasidams al Mamūnui (813–833), al Mutasimui (833–842), al Vatikui (842–847). Į valdžią atėjus al Mutevakiliui (847–861) mutazilitus pradėta persekioti. Mutazilitai nagrinėjo žmogaus valios laisvę, pažinimo ribas, Dievo ir pasaulio santykį. Teigė, kad Dievo savybės tapačios jo esmei, jis negalįs daryti to, kas neprotinga ar neteisinga. Neigė, kad Dievą galima įsivaizduoti antropomorfiškai, pasaulio ir Dievo pažinimo priemone laikė protą. Mutazilitai teologiniams klausimams suteikė racionalų pobūdį, sprendė juos dialektiškai, pradėjo racionalistinės filosofijos tradiciją. Dalį mutazilitų idėjų perėmė zaiditų mokyklos atstovai.